Slovãkijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Slovakija – ekonomiškai vidutiniškai išsivysčiusi valstybė. 2011 BVP sudarė 96,06 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 126,91 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 17 643 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 23 304 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai). BVP struktūra parodyta diagramoje. Užsienio skola 72,94 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2011).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Slovakijos BVP sudarė 114,871 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP pagal perkamosios galios paritetą – 179,815 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP dalis vienam gyventojui – 21 087,8 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio, BVP dalis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą – 33 010,3 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio.
https://s.vle.lt/diagramos/219.html
Pramonė
Gausu naudingųjų iškasenų telkinių, tačiau juose mineralinės žaliavos kiekiai nedideli. Kasama rusvosios anglys, klintys, smėlis, žvyras, nedideliais kiekiais – geležies (Slovakijos Rūdiniuose kalnuose), vario, cinko, švino, sidabro rūdos, gaunama nafta ir gamtinės dujos (Moravos slėnyje). Slovakijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje.
1
2011 pagaminta 27,7 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. 2001 Slovakijoje 53,4 % elektros energijos pagamino Bohunicės ir Mochovcės branduolinės elektrinės, 31,4 % – šiluminės elektrinės, kūrenamos akmens anglimis ir lignitu, 15,2 % – hidroelektrinės (daugiausia prie Váho ir jo intakų).
Juodoji metalurgija (geležies ir plieno lydymas) išplėtota Košicėje, Podbrezovoje, spalvotoji – Žiar nad Hronome (aliuminio), Banská Bystricoje, Krompachuose (vario), Sered’yje (nikelio), Banská Štiavnicoje (cinko ir švino), Kremnicoje (tauriųjų metalų). Mašinų gamybos, karo ir elektrotechnikos pramonės svarbiausi centrai – Bratislava, Považská Bystrica, Martinas, Žilina, Trnava, Prešovas. Laivai statomi Bratislavoje ir Komárne. Chemijos pramonės įmonių yra Bratislavoje (naftos perdirbimo, sintetinio pluošto, sieros rūgšties, gumos), Hlohovece (farmacijos), Šal’ioje (dirbtinių trąšų), Senicoje, Humennėje (sintetinio pluošto), Púchove (gumos), medienos apdirbimo – Zvolene, Banská Bystricoje, popieriaus – Žilinoje, Ružomberoke, Martine, poligrafijos – Bratislavoje, Košicėje, Martine, tekstilės ir siuvimo – Bratislavoje, Prešove, Ružomberoke, Žilinoje, Trenčíne, Púchove, odos ir avalynės – Partizánske, Bardejove.
metalurgijos bendrovė U. S. Steel Košice (iki 2000 Východoslovenské železiarne)
Didesniuose Slovakijos miestuose yra statybinių medžiagų (daugiausia cemento, statybinės keramikos) gamybos, maisto pramonės (žemės ūkio produkcijos perdirbimo, cukraus, alaus, tabako) įmonių. Slovakijos pramonės svarbiausi rodikliai – 2 lentelėje.
2
Bioprodukcinis ūkis
Ariamoji žemė užima apie 29 %, pievos ir ganyklos – 17 % Slovakijos teritorijos. Geriausios sąlygos žemdirbystei plėtoti yra Padunojės, Rytų Slovakijos žemumose, Váho ir Moravos upių slėniuose. Auginama kviečiai, miežiai, kukurūzai, ryžiai, avižos, bulvės, cukriniai runkeliai, rapsai, saulėgrąžos, tabakai, apyniai, vaismedžiai (daugiausia slyvos ir obelys), daržovės (kopūstai, pomidorai, svogūnai, morkos). Kalnų papėdėse auginami linai. Vynmedžių daugiausia yra Mažųjų Karpatų slėniuose ir Nové Zámkų miesto apylinkėse. Slovakijos augalininkystės produkcija – 3 lentelėje. Veisiama galvijai, avys, ožkos, kiaulės, naminiai paukščiai. Plėtojama bitininkystė. Slovakijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje. Kertamas miškas; 2008 paruošta 9,26 mln. kubinių metrų medienos. Žvejyba; 2007 sugauta 4071 tona žuvų (daugiausia karpių).
rapsų laukas pietinėje Slovakijoje
3
4
5
Turizmas
Aukštieji Tatrai
Šv. Elžbietos katedra Košicėje (1380–1508)
2007 Slovakiją aplankė 1,68 mln. užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 2,35 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Čekijos (29,1 %), Lenkijos (14,5 %), Vokietijos (10,5 %), Vengrijos (5,6 %). Labiausiai lankoma nacionaliniai parkai, urvai, kalnai (kopimas, slidinėjimas, medžioklė), kalnų kurortai (terminės maudyklos), Spišo, Oravos, Trenčíno, Nitros, Bojnicės ir kitos pilys, dvarai, vyno keliai, senieji miestai – Bratislava, Košice, Nitra, Bardejovas, Kežmarokas, Levoča.
Transportas ir ryšiai
Slovakijoje daugiausia krovinių (apie 60 %) pervežama geležinkeliais, keleivių (apie 90 %) – automobilių keliais.
2010 geležinkelių buvo 3622 kilometrai, iš jų 1615 kilometrų elektrifikuoti. Geležinkeliai jungia Bratislavą su Viena (Austrija), Žilina, Budapeštu (Vengrija), Košice. 2008 automobilių kelių buvo 43 761 kilometras, iš jų su kieta danga 38 085 kilometrai. Automobilių magistralės (bendras ilgis 384 kilometrai) eina iš Bratislavos į Brno (Čekija), Budapeštą, Piešt’anus. Bratislavos M. R. Štefániko (pervežama 1,59 mln. keleivių per metus, 2011), Košicės, Piešt’anų, Poprado ir Sliačo tarptautiniai oro uostai. Vidaus vandenų kelių 172 kilometrai (2009). Laivuojamas Dunojus. Upių svarbiausi uostai – Bratislava ir Komárno. 2008 buvo įregistuotas 51 laivas; prekybos laivyno tonažas 189 900 bruto tonų. 2010 buvo 6769 kilometrai dujotiekių, 416 kilometrų naftotiekių.
Bratislavos M. R. Štefániko tarptautiniame oro uoste
Bankai
Slovakijos centrinis bankas – Slovakijos nacionalinis bankas (Národná banka Slovenska, įkurtas 1993, būstinė Bratislavoje). 2012 veikė 2 šalies, 12 užsienio kapitalo komercinių bankų, 17 užsienio bankų skyrių. Slovakijos piniginis vienetas – euras, lygus 100 centų, įvestas 2009 vietoj Slovakijos kronos. Bratislavos vertybinių popierių birža (Burza cenńych papierov v Bratislave) įkurta 1991 (operacijas pradėjo 1993).
Užsienio prekyba
Slovakijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2007)
Užsienio prekybos balansas teigiamas. 2011 eksportuota prekių už 75,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 72,03 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama mašinos ir elektros įrenginiai (35,9 % viso eksporto, 2009), transporto priemonės (21 %), metalai (11,3 %), chemikalai, mineralai, plastikai. Importuojama daugiausia mašinos ir transporto įrenginiai (31 % viso importo, 2009), mineraliniai gaminiai (13 %), transporto priemonės (12 %), metalai (9 %), chemikalai, plastikai.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2011 eksportavo į Slovakiją prekių už 134,2 mln. litų, importavo iš Slovakijos – už 353,7 mln. litų.
2018 Lietuva eksportavo į Slovakiją prekių už 107,329 mln. eurų, importavo iš Slovakijos prekių už 171,482 mln. eurų.
2019 prekybos apyvarta tarp Slovakijos ir Lietuvos sudarė 285,5 mln. eurų. Lietuva į Slovakiją eksportavo prekių už 97,2 mln. eurų, importavo iš Slovakijos prekių už 188,3 mln. eurų. Slovakija iš Lietuvos daugiausia importavo plastikus (25 %), Lietuva iš Slovakijos – įvairius dirbinius iš netauriųjų metalų (21 %). 2019 Slovakijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį sudarė apie 12,5 mln. eurų, Lietuvos į Slovakijos ūkį – 7,6 mln. eurų.
Slovakijos BVP struktūra (2009)
2271
-Slovakijos pramonė; -Slovakijos žemės ūkis; -turizmas Slovakijoje; -Slovakijos transportas; -Slovakijos bankai; -Slovakijos užsienio prekyba; -Slovakijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Slovakijos konstitucinė santvarka
Slovakijos partijos ir profsąjungos
Slovakijos ginkluotosios pajėgos