Slovnijos choreogrãfija. 18–19 a. Liublianoje spektaklius rodė baleto trupės iš Austrijos, Vokietijos, Italijos. 1867 Liublianoje įkurtoje Dramos draugijoje (iki 1992 veikė įvairiais pavadinimais, nuo 1992 Slovėnijos nacionalinis teatras) baleto numerius spektakliuose atliko dramos teatro aktoriai. 1892 Liublianoje pastatytuose Operos rūmuose rodytos operos su baleto intarpais. 1912 čia parodytas pirmasis slovėnų baletas pantomima – J. Ipaveco (1873–1921) Vyriokas. Po I pasaulinio karo 1918 Liublianoje įkurtas operos teatras, prie jo – baleto trupė (vadovas V. Vlčekas, 1895–1963). 1919 čia surengtas pirmasis baleto spektaklis koncertas, jame šoko čekų ir slovėnų artistai. 1922 pastatytas pirmasis nacionalinis baletas – R. Savino (1859–1948) Šokio legenda (baletmeisterė J. Poliakova). 3 dešimtmetyje baleto trupei vadovavo užsienio baletmeisteriai V. Pohanas, A. Trobišas, M. Tuliakova ir kiti. 1928–46 trupei vadovavęs P. Golovinas (tikr. Gresserovas; 1894–1981) padarė didelę įtaką tolesnei Slovėnijos baleto raidai. 2–4 dešimtmetyje pastatyti baletai L. Delibes’o Kopelija (1919), Šecherazada (pagal N. Rimskio‑Korsakovo muziką), P. Čaikovskio Gulbių ežeras (abu 1921), baletai pagal A. Borodino, E. H. Griego, R. Schumanno muziką, vienveiksmiai baletai pagal slovėnų kompozitorių E. Adamičiaus (1877–1936), S. Osterco (1895–1941), M. Bravničaro (1897–1977) muziką. Garsėjo baleto artistai G. Bravničar (1905–?), L. Wisiak (1906–93), M. Remškar (1907–84), M. Kirbosas (1914–72).
Po II pasaulinio karo baleto raida pagyvėjo. 1946 baleto trupė įkurta Maribore, Liublianoje veiklą atnaujino prie Slovėnijos nacionalinio teatro 1944 įkurta baleto mokykla. Nuo 1948 Liublianoje veikia vidurinė baleto mokykla (iki 1953 aštuonmetė). 1946–60 Slovėnijos nacionalinio teatro baleto trupei vadovavę Pija (1910–2000) ir Pino (1907–2006) Mlakarai išugdė naują baletmeisterių kartą. Jų auklėtiniai H. Neubaueris (g. 1929), M. Jerasas (1930–90), I. Otrinas (1931–2011), M. Sevnik‑Firšt (1932–2015), V. Dedovičius, t. p. serbų (D. Parlićius, 1916–86), kroatų (M. Šparemblekas, g. 1928) baletmeisteriai pastatė A. Ch. Adamo, A. Chačaturiano, P. Čaikovskio, L. Delibes’o, L. J. F. Héroldo, S. Prokofjevo baletų. Šoko L. Sotlar, S. Polikas, S. Erženas (1907–82), T. Remškar (1926–91), B. Šmid (g. 1926), M. Jerasas, V. Volpi (1935–76), H. Neubaueris, J. Mejačius (g. 1936), M. Lasanas (g. 1945), V. Vidmaras (g. 1948), V. Dedovičius.
1929 Liublianoje M. Vidmar (1899–1975) įkūrė moderniojo šokio mokyklą. 3–4 dešimtmetyje moderniojo šokio spektaklių pastatė M. Vidmar, Pija ir Pino Mlakarai, garsėjo šokėjos L. Wisiak, K. Delak (1914–?). 1985 įkurtame Liublianos šokio teatre reikšmingų spektaklių pastatė K. Hribar (1938–90), M. Milenovič‑Workman (g. 1959). 1987 D. Zlataro‑Frey (g. 1955) įkurta trupė Koreodrama ir 1990 M. Pograjco (g. 1967) įkurta trupė Betontanc (abi Liublianoje) spektakliuose derino dramos ir šiuolaikinio šokio elementus. Kiti žymesni choreografai: T. Zgonc (g. 1959), I. Kovačius (g. 1962), M. Faričius (g. 1965), M. Delak. Nuo 2003 Liublianoje rengiamas tarptautinis šokio festivalis Gibanica. 2006 Lietuvoje rodytas Liublianos šokio teatro spektaklis 4 plius 1 (choreografai M. Faričius, S. Ožbolt, B. Potočanas, T. Zgonc).
L: H. Neubauer Razvoj baletne umetnosti v Sloveniji 2 d. Ljubljana 1997, Obrazi slovenskega baleta Ljubljana 2008.
Slovėnijos kultūra
Slovėnijos konstitucinė santvarka
Slovėnijos partijos ir profsąjungos
Slovėnijos ginkluotosios pajėgos