Slovnijos knas. 1898 sukurtas (manoma, brolių Lumière’ų įgaliotinių) pirmasis Slovėnijos dokumentinis filmas Liublianos peizažas (Razgled po Ljubljani). Slovėnų kinematografijos tėvu laikomas K. Grossmanas (1864–1929) sukūrė pirmuosius dokumentinius filmus Išėjimas iš Mišių Ljutomeryje (Odhod od maše v Ljutomeru), Mugė Ljutomeryje (Sejem v Ljutomeru, abu 1905), Namų sode (Na domačem vrtu 1906). 1907 Liublianoje įkurtas pirmasis stacionarus kino teatras. 1931 J. Ravnikas (1891–1982) sukūrė pirmąjį slovėnų nebylųjį vaidybinį filmą Auksaragio karalystėje (V kraljestvu Zlatoroga). 3–4 dešimtmetyje režisierius ir operatorius M. Badjura (1896–1971) sukūrė apie 30 trumpametražių dokumentinių filmų. Po II pasaulinio karo kino raida paspartėjo. 1946 Liublianoje įkurta kino studija Triglav film. 5–7 dešimtmetyje sukurta karinės tematikos filmų (Savo žemėje / Na svoji zemlji 1948, Taikos slėnis / Dolina miru 1956, abiejų režisierius F. Štiglicas, 1919–93), komedijų (Vesna 1953, Nelauk gegužės / Ne čakaj na maj 1957, Mūsų automobilis / Naš avto 1962, visų režisierius F. Čápas, 1913–72). 6–8 dešimtmetyje pastatyta nemažai slovėnų rašytojų J. Kersniko (Naujieji turtuoliai / Jara gospoda 1953, režisierius B. Stupica, 1910–70), D. Smolės (Šokis lietuje / Ples v dežju 1961, režisierius B. Hladnikas, 1929–2006), I. Tavčaro (Žiedai rudenį / Cvetje v jeseni 1973, režisierius M. Klopčičius, 1934–2007), I. Cankaro (Įkalnėje / Na klancu 1971, režisierius V. Duletičius, 1924–2013, Idealistas 1976, režisierius I. Pretnaras, 1924–77) kūrinių ekranizacijų. 7 dešimtmetyje režisieriai J. Babičius (1917–96; Šventė / Veselica 1960), J. Pogačnikas (1932–2016; Prievartos tvirtovė / Grajski Biki 1967) sukūrė vadinamajam Jugoslavijos juodosios bangos kinui priskiriamų filmų, kuriuose kritikuota socialistinė santvarka. 1973 Liublianoje įkurtas Kino muziejus (nuo 1979 Teatro ir kino muziejus). 8 dešimtmetyje režisierius M. Klopčičius sukūrė vieną garsesnių Slovėnijos filmų Karolinos Žasler našlystė (Vdovstvo Karoline Žasler 1976). Nuo 9 dešimtmečio K. Godina (g. 1943) garsėjo autoriniam kinui priskiriamais filmais Medūzos plaustas (Splav Meduze 1980), Raudonasis bugis, arba Kas nutiko, mergyte (Rdeči Boogie, ali Kaj ti je Deklica 1982), Dirbtinis rojus (Umetni raj 1990). 1994 Liublianoje įkurtas Slovėnijos kino fondas (nuo 2011 Slovėnijos kino centras), 1996 – Slovėnijos kinoteka. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje įvairios tematikos ir žanrų filmų sukūrė I. Šterkas (g. 1968; Ekspresas, ekspresas 1995, Suderinimas / Uglaševanje 2005, 9:06 2009), A. Košakas (g. 1965; Autsaideris 1997), J. Burgeris (g. 1965; Tuščias bėgimas / V leru 1999, Griuvėsiai / Ruševine 2004), S. Podgoršekas (g. 1964; Saldžios svajos / Sladke sanje), M. Srebotnjakas (g. 1972; Odė poetui / Oda Prešernu), J. Cvitkovičius (g. 1966; Duona ir pienas / Kruh in mleko, visi 2001, Nuo karsto prie karsto / Odgrobadogroba 2005), D. Kozole (g. 1964; Atsarginės dalys / Rezervni deli 2003, Darbas išlaisvina / Delo osvobaja 2005, Amžinai / Za vedno 2008, Slovėnė / Slovenka 2009). Kino veikėjai rengiami Teatro, radijo, kino ir televizijos akademijoje Liublianoje (iki 1963 Aukštoji vaidybos mokykla). Nuo 1989 kasmet rengiamas Liublianos tarptautinis kino festivalis, nuo 1998 Portorože – Slovėnijos kino festivalis.
Slovėnijos kultūra
Slovėnijos konstitucinė santvarka
Slovėnijos partijos ir profsąjungos
Slovėnijos ginkluotosios pajėgos