Slovnijos literatūrà. Slovėnų literatūros formavimuisi įtakos turėjo tautosaka, religinė raštija (14–18 amžius). 1550 išleista pirmoji slovėnų knyga – P. Trubaro Katekizmas (Catechismus).
Šviečiamasis amžius
Slovėnų tautinio atgimimo pradininkas vienuolis augustinas M. Pohlinas (1735–1801) parašė Krainos gramatiką (Kraynska grammatika 1768), slovėnų literatūros istoriją Bibliotheca Carnioliae (1803), redagavo almanachą Pisanice, jame paskelbė ir pasaulietiškų eilėraščių. Šviečiamojo amžiaus laikotarpiu (1750–1830) pradėjo formuotis pasaulietinė grožinė literatūra. Ž. Zoisas (1747–1819) Liublianoje 1780 įkūrė švietėjų ratelį. Šio laikotarpio svarbiausi atstovai – dramaturgas A. T. Linhartas ir poetas V. Vodnikas.
Romantizmo laikotarpis
1830–50 laikomi romantizmo laikotarpiu slovėnų literatūroje. Jo pradžioje (1831–33) tarp tradicionalistų ir novatorių, palaikančių filologą, rašytoją F. S. Metelką (1789–1860), kuris rėmėsi J. Kopítaro principu vienas garsas – viena raidė, vyko vadinamasis abėcėlių karas. Prie polemikos, palaikydamas novatorius, reikšmingai prisidėjo kalbininkas, literatūros tyrinėtojas M. Čopas (1797–1835). Slovėnų literatūros raidai didelę įtaką padarė poetas romantikas F. Prešerenas, jis įtvirtino naujų literatūros formų ir žanrų (sonetą, baladę, gazelę). Šiuo laikotarpiu leistas pirmasis slovėnų poezijos almanachas, skirtas šviesuomenei, Krajnska čbelica (ėjo 1830–48), jį redagavo publicistas ir rašytojas M. Kastelicas (1796–1868).
Realizmo laikotarpis
Realizmo laikotarpiu (1848–99) plėtojosi slovėnų proza. J. Jurčičius (1844–81) sukūrė pirmąjį romaną slovėnų literatūroje Dešimtasis brolis (Deseti brat 1866). Šio laikotarpio rašytojai medžiagos kūrybai sėmėsi iš tautosakos, kaimo gyvenimo, istorijos. Realizmo svarbiausi atstovai yra J. Trdina, F. Levstikas, S. Jenkas (1835–69), J. Jurčičius, J. Stritaras (1836–1923), J. Kersnikas, S. Gregorčićius, A. Aškercas, I. Tavčaras.
Modernizmo laikotarpis
1899–1930 laikomi modernizmo ir ekspresionizmo laikotarpiu slovėnų literatūroje. Žymūs šio laikotarpio poetai yra D. Kette, J. Murnas, O. Župančičius. Slovėnų prozos ir dramaturgijos raidai didelę įtaką turėjo I. Cankaro kūryba. Ekspresionizmo svarbiausiais atstovais laikomi poetai A. Podbevšekas (1898–1981), S. Kosovelas, M. Jarcas (1900–42), E. Kocbekas, t. p. katalikiškos pakraipos poetai A. Vodnikas, B. Vodušekas. Ekspresionizmo poetika ryšku I. Pregeljo istoriniuose romanuose, S. Grumo (1901–49) dramose, novelėse. 1930–48 laikotarpiu gvildenta valstiečių gyvenimo, socialinė tematika. Šios krypties svarbiausi atstovai – P. Vorancas, F. Bevkas, M. Kranjecas, A. Ingoličius, I. Potrčius (1913–93), P. Zidaras, socialinei tematika būdinga T. Seliškaro poezijai, F. Kozako (1894–1957) dramoms. Po II pasaulinio karo slovėnų literatūroje vyravo partizanų kovų, karo, socialinė tematika (M. Boras, M. Kranjecas, C. Kosmačius), koncentracijos stovyklų tema (B. Pahoras, g. 1913).
20 a. 6 dešimtmetyje sustiprėjo Vakarų Europos literatūros įtaka. Šio laikotarpio slovėnų poezijoje ryšku avangardistinės tendencijos (E. Kocbekas, J. Udovičius, 1912–86), prozoje – psichologizmas, etinės temos (A. Rebula, g. 1924, A. Hiengas, 1925–2000). 7 dešimtmečio slovėnų literatūrai būdinga egzistencializmo bruožai, skepticizmas, nihilizmas, kūriniuose dažniausiai reiškiama neviltis. Šiuo laikotarpiu poezijoje pradeda klostytis vadinamasis intymizmas (D. Zajcas, G. Strniša, V. Tauferis). Žymiausi laikotarpio prozininkai ir dramaturgai: D. Smole, P. Božičius, P. Kozakas (1929–81). Kalbos eksperimentai būdingi N. Grafenauerio kūrybai. Rašytojai, intelektualai būrėsi į grupes, leido žurnalus (Revija 57, Oder 57, Perspektive, Problemi, Nova revija), supažindinančius su naujomis literatūros srovėmis, kritikavo vienpartinio valdymo sistemą. Ryškiausias avangardinės poezijos atstovas T. Šalamunas, prozos – R. Šeligas (1935–2004). 8 dešimtmečio antroje pusėje–9 dešimtmetyje slovėnų literatūroje vyravo postmodernizmas (jo formalūs estetiniai idėjiniai principai daugiau ar mažiau veikia ir 21 a. pradžios slovėnų literatūrą), svarbiausi atstovai: prozininkai – R. Šeligas, D. Jančaras, A. Blatnikas (g. 1963), M. Rožancas, poetai – A. Debeljakas, A. Ihanas (g. 1961). Vėliau atsirado įvairių naujų literatūros stilių (tradicionalizmas, neointymizmas, subjektyvizmas ir kiti).
Vertimai į lietuvių kalbą
Į lietuvių kalbą išversta I. Cankaro, C. Kosmačiaus, T. Šalamuno, D. Jančaro, A. Debeljako ir kitų autorių kūrinių.
Slovėnijos kultūra
L: Slovenska književnost Ljubljana 1996.
2018
Slovėnijos konstitucinė santvarka
Slovėnijos partijos ir profsąjungos
Slovėnijos ginkluotosios pajėgos