Slovėnijos švietimas

Slovnijos švietmas

Švietimo sistemos raida

Slovėnijos teritorijoje švietimo sistemos ištakos siekia 7 a., įsteigus Karantanijos valstybę.

12 a. pradėtos steigti pirmosios vienuolynų mokyklos, nuo 16 a. – parapinės mokyklos kaimuose. Jose, be lotynų ir vokiečių kalbų, imta dėstyti ir slovėnų kalba (18 a. išleistas pirmasis vadovėlis slovėnų kalba).

16 a. pradžioje Slovėnijai patekus į Austrijos sudėtį švietimu rūpinosi jėzuitai. 1693 Liublianoje jie įsteigė pirmąją aukštąją mokyklą Academia Opersorum. Nuo 1773 švietimą tvarkė valstybė, buvo paskelbtas pirmasis privalomo šešiamečio mokslo įstatymas.

1809–1814 Slovėnijos didumai patekus į Prancūzijai pavaldžias Ilyrijos provincijas veikė dviejų tipų mokyklos (gimnazija ir licėjus), Liublianoje įsteigtos Prancūzijos universiteto Centrinės mokyklos. Buvo mokoma prancūzų, italų ir slovėnų kalbomis, vokiečių kalba buvo uždrausta, tik 1815 Slovėnijai vėl atitekus Austrijai pradėta ja mokyti. 1867 Slovėniją priskyrus Austrijos‑Vengrijos austriškajai daliai Cisleitanijai nuo 1869 mokslas buvo privalomas 7–15 metų vaikams. 1901 Idrijoje įkurta pirmoji vidurinė mokykla, kur mokomoji kalba buvo tik slovėnų.

1918 įkūrus Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystę (Jugoslavija) 1919–1929 mėginta vienodinti švietimo sistemą, vokiečių kalba mokyklose vėl uždrausta. Pagal švietimo lygį Jugoslavija buvo viena paskutiniųjų Europoje.

Po Antrojo pasaulinio karo pradėta švietimo reforma. 1945 paskelbtas privalomo septynmečio, 1950 – privalomo aštuonmečio mokslo įstatymas. 1958 įstatymu buvo formuojama vientisa Jugoslavijos švietimo sistema, kurią sudarė ikimokyklinės įstaigos (4–7 metų vaikams), privalomos aštuonmetės mokyklos (7–15 metų vaikams), keturmetės gimnazijos (15–19 metų jaunuoliams). Visos tautos turėjo mokyklas gimtąja kalba.

Paskelbus nepriklausomybę (1991) pradėta švietimo reforma: nuo 1991 veikia valstybinės ir privačios mokyklos, 1996 įvestas nemokamas ir privalomas devynmetis pagrindinis mokslas. Nuo 1993 švietimą tvarko Švietimo ir sporto (ikimokyklinio ugdymo įstaigas, bendrojo lavinimo vidurines mokyklas), Sveikatos, šeimos ir socialinės apsaugos (ikimokyklines įstaigas, profesinio ir techninio ugdymo įstaigas) ir Aukštojo mokslo, mokslų ir technologijų ministerijos. Mokoma slovėnų, tam tikruose regionuose italų ir vengrų kalbomis.

Ikimokyklinis ugdymas

Ikimokyklinis ugdymas (pirmoji ikimokyklinė įstaiga įkurta 1834 Maribore, antroji – 1834 našlaičiams Liublianoje) apima ikimokyklines įstaigas (vaikų lopšeliai ir darželiai; 1–4 metų vaikams) ir nuo 1996 privalomas ir nemokamas priešmokyklines įstaigas (darželiai, pradinės mokyklos parengiamosios klasės; 5–6 metų vaikams). 2011 buvo 787 valstybinės ikimokyklinės įstaigos, 60 148 vaikai, 24 privačios ikimokyklinės įstaigos, 1211 vaikų (iš viso jas lankė 67,2 % šio amžiaus grupės vaikų), jose dirbo 8286 pedagogai.

Bendrasis lavinimas

Privaloma devynmetė pagrindinė mokykla (6–15 metų jaunuoliams) apima pirmąją (trimetė pradinė mokykla), antrąją (3 metai) ir trečiąją (3 metai) pakopas. Baigusieji pagrindinę mokyklą laiko egzaminus ir toliau gali mokytis nemokamoje ir iš dalies privalomoje aukštesnėje vidurinės mokyklos pakopoje – 3 tipų (klasikinė, realinė ir ekonominė) keturmetėje gimnazijoje (15–19 metų jaunuoliams), keturmetėje techninio ugdymo įstaigoje (15–19 metų jaunuoliams) arba aukštesnėje profesinėje vidurinėje mokykloje (2 arba 3 metai; 15–17/18 metų jaunuoliams). 2011 buvo 790 pagrindinių mokyklų (iš jų 1 privati), 164 770 mokinių (pagrindinę mokyklą lankė 98,4 % šio amžiaus vaikų), 17 670 mokytojų, 136 valstybinės, 6 privačios aukštesnės pakopos vidurinės mokyklos (iš viso jas lankė 91 625 mokiniai, dirbo 7505 mokytojai).

Neįgaliųjų ugdymas

Nuo 1960 neįgalieji gali mokytis bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų specialiosiose klasėse arba specialiosiose mokyklose (pirmoji mokykla vaikams su klausos sutrikimais buvo įkurta 19 a.); 2011 buvo 9650 mokinių, 800 mokytojų.

Aukštasis mokslas

Aukštasis mokslas iš dalies mokamas. Nuo 1993 aukštosios mokyklos skirstomos į universitetines (universitetai) ir trimetes neuniversitetines (vadinamosios aukštosios profesinės mokyklos). 2012 buvo 4 universitetai (Liublianos, įkurtas 1919, Mariboro, įkurtas 1961, Nova Goricos, įkurtas 1995, Pajūrio, įkurtas 2003 Koperyje; 2011 iš viso juose buvo 92 500 studentų, 6000 dėstytojų) ir 60 aukštųjų profesinių mokyklų (apie 25 000; 600 dėstytojų).

Suaugusiųjų švietimas

Suaugusiųjų švietimo ir papildomojo ugdymo sistemą sudaro įvairūs kursai, technikos, liaudies mokyklos, kiti mokymo ir ugdymo centrai. 2011 buvo 15 000 studentų.

Svarbiausios mokslo įstaigos

Svarbiausia mokslo įstaiga – Slovėnijos mokslų ir menų akademija (įkurta 1938 Liublianoje). Mokslinį tiriamąjį darbą taip pat atlieka mokslo įstaigos, kurios daugiausia priklauso aukštosioms mokykloms.

Slovėnijos nacionalinės galerijos pastatas Liublianoje

Nacionalinė biblioteka

Svarbiausia šalies edukacinė ir kultūros institucija – Slovėnijos nacionalinė ir universiteto biblioteka (įkurta 1774 Liublianoje; 2012 jos fonduose buvo 1 307 000 knygų, 8700 rankraščių).

Didžiausi muziejai

Didžiausi muziejai: Gamtos istorijos (įkurtas 1821), Nacionalinis (įkurtas 1911 Liublianoje), Tolmino (įkurtas 1950), Šiuolaikinės istorijos nacionalinis (įkurtas 1951), Geležinkelio (įkurtas 1960; abu Liublianoje), Slovėnų krikščionybės (įkurtas 1991 Stričnoje), Slovėnijos nacionalinė (įkurta 1918 Liublianoje), Pirano pakrantės (įkurta 1926), Šiuolaikinio meno (įkurta 1947 Liublianoje) galerijos, Kozjanskio (Korjės) parkas (įkurtas 1981).

2271

Slovėnijos kultūra

Slovėnija

Slovėnijos gamta

Slovėnijos gyventojai

Slovėnijos konstitucinė santvarka

Slovėnijos partijos ir profsąjungos

Slovėnijos ginkluotosios pajėgos

Slovėnijos ūkis

Slovėnijos istorija

Slovėnijos santykiai su Lietuva

Slovėnijos literatūra

Slovėnijos architektūra

Slovėnijos dailė

Slovėnijos muzika

Slovėnijos choreografija

Slovėnijos teatras

Slovėnijos kinas

Slovėnijos žiniasklaida