Smitho įstatymas

Smitho įstatymas (Smith Act, Smto įstãtymas), Užsieniẽčių registrãcijos įstãtymas, 1940 Jungtinių Amerikos Valstijų federalinis teisės aktas. Smitho įstatymą Atstovų rūmams pateikė demokratas H. Smithas. Šis įstatymas įpareigojo registruotis visus Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančius pilnamečius užsieniečius, neturinčius Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybės (1940 pabaigoje jų buvo apie 5 mln.). Be to, pagal Smitho įstatymą galėjo būti suimtas asmuo, skleidžiantis Jungtinių Amerikos Valstijų, kurios nors valstijos ar kito administracinio vieneto valdžios nuvertimo prievarta idėją ar jai pritariantis, t. p. kuriantis tokias idėjas skleidžiančią organizaciją ar jos narys. Smitho įstatymas daugiausia buvo taikomas prieš politines organizacijas ir aktyvistus. 1941 Minneapolyje teisti Socialistinės darbo partijos nariai, 1944 Vašingtone – įtariami nacių tarptautiniu sąmokslu, 1948–57 – apie 140 Jungtinių Amerikos Valstijų komunistų partijos lyderių ir narių. 1957 Aukščiausiasis teismas keletą Smitho įstatymu remiantis priimtų teismų nuosprendžių pripažino antikonstituciniais ir juos panaikino. Smitho įstatymą nustota taikyti, bet jis nepanaikintas.