Šmitos versmė

Šmtos versm, Truikin šaltnis, versmė Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje, Aleksandrijos seniūnijoje, ties Truikinų ir Daujotų kaimų riba, Guntino upelio kairiajame krante. Hidrogeologinis gamtos paveldo objektas ir gamtos paminklas (nuo 2000). Veržiasi iš kairiajame Šaltupio upokšnio krante esančio sufozinio cirko (skersmuo apie 15 m, šlaitų aukštis iki 5 m) apatinės dalies. Versmės duburys sudaro nedidelį ovalų tvenkinį (ilgis apie 6 m, plotis 4,5 m, gylis 10–25 centimetrai). Dugnas smėlėtas, vietomis dumblingas, su geležingomis nuosėdomis pakraščiuose. Yra riedulių. Vanduo spūdinis (susidarę keli stiprūs ištakos židiniai). Vandens perteklius nuteka į Šaltupį, o toliau (už apie 170 m) į Guntino upelį (Luobos dešinysis intakas); šaltinio ir Guntino vandens lygio aukščių skirtumas 4–5 metrai. Aplinkiniai šlaitai apaugę medžiais. Prie šaltinio veda takas, įrengti liepteliai, pastatyti suolai, netoli įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.

Šmitos versmė

versmės ištaka

Vanduo gėlas (bendroji mineralizacija 501 mg/l), kalcio, magnio, natrio hidrokarbonatinis, silpnai šarminis (pH – 7,53), kietas (bendrasis kietumas 4,97 mg-ekv/l). Būdinga didelė geležies koncentracija (1,11 mg/l). Šaltas (temperatūra apie 8,4 °C), skaidrus, bespalvis, bekvapis. Žiemą neužšąla. Debitas 11,8 l/s. Manoma, kad vanduo turi gydomųjų savybių. Versmė pavadinta gretimoje sodyboje seniau gyvenusio ir ją prižiūrėjusio Šmitos vardu. 20 a. pradžioje šalia stovėjo koplyčia. Melioracijos laikais į versmės duburį buvo verčiami iš laukų surinkti rieduliai. Saugoma nuo 1980. 21 a. pradžioje ją juosė pinta medinė, vėliau – metalinė tvorelė. Šaltinį tyrė ir aprašė A. Linčius (1990), Petras Gedžiūnas, Zdislav Zanevskij (2014).

-Šmitos šaltinis