snapas: a – gulbės nebylės, b – rausvojo pelikano, c – didžiosios kuolingos, d – paprastosios avocetės, e – pušinio kryžiasnapio, f – uolinio karvelio, g – kilniojo erelio, h – paprastosios girnovės, i – paprastojo flamingo, j – didžiojo ragasnapio, k – didžiojo tukano
snãpas, paukščių, rečiau žinduolių (pvz., kloakinių) galvos organas. Jį sudaro pailgėję, be dantų žandai, apaugę ramfoteka (ragine makštimi), kurios viršutiniai sluoksniai nuolat lupasi, iš vidaus auga nauji (išskyrus tetervinų snapą, kurių ramfoteka nusilupa visa iš karto). Snapo dydis ir forma labai įvairuoja, spalva priklauso nuo metų laiko (pvz., varnėno snapas pavasarį geltonas, rudenį juosvas), lyties (pvz., juodojo strazdo patino snapas geltonas, patelės juosvas). Viršutinė snapo dalis vadinama antsnapiu, apatinė – posnapiu. Antsnapis labai judrus, jo pamate dažnai būna minkšta odelė – vaškinė. Gyvūnai snapu ima maistą, ginasi nuo priešų ir puola juos, tepa plunksnas, kad nesušlaptų, suka lizdą.
-vaškinė