sniẽgenos, kikilinių (Fringillidae) šeimos, čivylių (Carduelinae) pošeimio, tikrųjų sniegenų (Pyrrhula), rausvųjų sniegenų (Carpodacus), pušinių sniegenų (Pinicola), dykuminių sniegenų (Rhodopechys), margųjų sniegenų (Pyrrhospiza), sibirinių sniegenų (Uragus) genčių paukščiai. 37 rūšys (Lietuvoje 3). Paplitusios beveik visame pasaulyje. Kūno ilgis 12,5–25,5 cm, masė 16–77 gramai. Snapas storas. Sparnai vidutinio ilgio. Įvairių spalvų; patinų vyraujanti spalva raudona, rausvai violetinė ar pilkai melsva. Minta augalų sėklomis, pumpurais.
juodagalvės sniegenos patinas
juodagalvės sniegenos patinas
juodagalvės sniegenos patelė
Lietuvoje
Lietuvoje dažnesnė juodagalvė sniegena (Pyrrhula pyrrhula). Kūno ilgis 14,5–16 cm, masė 21–38 gramai. Patino pilvas ir galvos šonai ryškiai raudoni, viršugalvis juodas, antuodegis baltas. Patelė pilkesnė. Gyvena mišriuosiuose miškuose, žiemą pastebima gyvenvietėse. Monogamė. Lizdą krauna eglėse, deda 4–6 žalsvus dėmėtus kiaušinius, peri 12–14 dienų. Plinta raudongalvė sniegena (Carpodacus erythrinus), 13–15 cm ilgio, 19–33 g masės. Patino galva, krūtinė ir antuodegis ryškiai raudoni; patelės be raudonos spalvos. Žiemą kartais užklysta paprastoji pušinė sniegena (Pinicola enucleator), 18,5–25,5 cm ilgio, 42–77 g masės.
raudongalvės sniegenos patinas
raudongalvės sniegenos patelė
paprastosios pušinės sniegenos patinas
paprastosios pušinės sniegenos patelė
juodagalvės sniegenos patinas
-sniegena