Soči (Сочи, Sòčis), miestas Rusijos Federacijos europinės dalies pietuose, Krasnodaro krašte, į pietryčius nuo Krasnodaro, prie Juodosios jūros, Vakarų Kaukazo kalnų papėdėje. 443 562 gyventojai (2020). Per Sočį eina Tuapsės–Suchumi (Gruzija) geležinkelis ir plentas. Tarptautinis oro uostas (į pietryčius nuo Soči, Adleryje). Soči yra didžiausias Rusijoje balneologinis, klimatinis ir purvo terapijos kurortas. Soči t. p. priklauso kurortinės gyvenvietės, esančios Lazarevskojės (Magri, Makopsė, Ašė, Lazarevskojė, Golovinka, Loo, Dagomysas, Mamaika), Chostino (Macesta, Chosta, Kudepsta), Adlerio (Adleris, Krasnaja Poliana) rajonuose. Gydoma sulfidiniu, bromidiniu, jodidiniu vandeniu, dumblo purvu širdies ir kraujagyslių sistemos, judamojo aparato, ginekologinės, nervų sistemos, kvėpavimo organų ligos. Veikia pensionai, sanatorijos, poilsio namai.
Soči
Maisto (mėsos, duonos, žuvų konservų, arbatos) pramonė. Soči apylinkėse auginama vaismedžiai, arbatmedžiai, citrusiniai augalai, akos, aktinidijos, šliandros, kamštiniai ąžuolai, veisiama naminiai paukščiai (putpelės), upėtakiai, bitės.
Soči (įkurtas 1989), Rusijos tarptautinis olimpinis (2009) universitetai, Rusijos socialinio universiteto, Maskvos verslo ir teisės instituto filialai, kitos aukštosios mokyklos. Medicinos, kalnų miškininkystės ir miškų ekologijos, gėlininkystės, kurortologijos ir reabilitacijos mokslinio tyrimo institutai.
Bibliotekos. Filharmonija. Teatras. Cirkas. Rašytojo N. Ostrovskio memorialinis (įkurtas 1937), dailės (1976), etnografinis (1990) muziejai. Delfinariumas. Okeanariumas (įkurtas 2009; didžiausias Rusijoje). Kasmetinis tarptautinis mados Barchatnyje sezony festivalis.
2014 Soči įvyko XXII žiemos olimpinės žaidynės.
Architektūra
Sakraliniai statiniai – Šv. arkangelo Mykolo soboras (1874–91, architektas A. Kaminskis), Šv. Sergijaus katedra (1998, architektas O. Zadikianas), Šv. Jono Auksaburnio cerkvė (2010, architektas F. Afuksenidis). Biblioteka (1912), viešbutis Primorskaja (1936, architektas J. Rebainas), Žiemos teatro (1938, architektai K. Černopiatovas, V. Gelfreichas, V. Ščiuko; V. Muchinos fasado skulptūros), geležinkelio stoties (1952, architektas A. Duškinas) rūmai, jūrų uosto pastatas (1955, architektai K. Chalabianas, L. Karlikas). Gausu vilų (neomaurų stiliaus Trapeznikovo, 1892, romantizmo bruožų Jakobsono, 1902, architektas R. Budnikas, eklektinė Vera, 1910), sanatorijų (Vorošilovo, 1934, architektas M. Meržanovas, Kalnų oras 1936, architektai A. Vesninas, L. Vesninas, Ordžonikizės, 1937, architektas I. Kuznecovas, Banga 1948, architektas A. Rytovas).
2271
Istorija
Soči vietoje žmonių gyventa jau akmens amžiuje. Nuo 6 a. pr. Kr. Soči apylinkėse kūrėsi heniochų, nuo 1 a. pr. Kr. – abchazų, adygėjų gentys. 1723 rusų Juodosios jūros žemėlapyje pažymėtas kaimas Suči. 1838 čia įkurtas Rusijos imperijos Aleksandrijos, nuo 1839 Navaginsko fortas, 1864 pavadintas Dachovsko postu, 1896 – Soči posadu, tapo miestu. 20 a. pradžios plėtėsi kaip kurortas (nuo 1925 valstybinės reikšmės). Per II pasaulinį karą Soči gydėsi daugiau kaip 0,5 mln. SSRS karių, po karo ilsėjosi ir gydėsi nemažai lietuvių. 1897 buvo 1309, 1939 – 72 600, 1959 – 127 000, 1989 – 361 200 gyventojų.
Soči didžioji prieplauka