sociãlinė grùpė, bendrų interesų, vertybių, elgsenos normų vienijama sąlyginai pastovi žmonių visuma. Socialinę grupę gali vienyti bendras buvimas erdvėje ir laike, veikla, ekonominiai, demografiniai, psichologiniai ir kiti požymiai. Socialinės grupės nariai yra susiję tiesioginiais ar netiesioginiais socialiniais ryšiais. Socialinės grupės nariai standartizuotų sąveikos pavyzdžių pagrindu laikosi prisiimtų normų ir atlieka jiems priskirtus socialinius vaidmenis. Pagal tam tikrą požymį (požymius) išskirtos socialinės grupės vadinamos kategorijomis (pavyzdžiui, miesto, kaimo gyventojai; vyrai, moterys; vaikai, paaugliai, jaunimas, brandaus, senyvo amžiaus žmonės; dirbantieji, pensininkai; valstiečiai, darbininkai, tarnautojai; mokytojai, gydytojai, teisininkai). Dažniausiai tokias socialines grupes skiria demografai, ekonomistai, statistikos specialistai. Formalios ar neformalios struktūros neturinti žmonių visuma kartais vadinama agregacija (pavyzdžiui, žmonės, dalyvaujantys mitinge, stebintys krepšinio varžybas). Tokia agregacija tampa socialine grupe, jei susiformuoja sąveikos struktūra (pavyzdžiui, krepšinio sirgaliai, susivieniję į klubą). Abipusiai vaidmenys ir ryšiai socialinės grupės narius įtraukia į socialines sąveikas. Socialinės grupės narius riboja formalūs ir neformalūs narystės ryšiai, vienija bendri interesai ar tarpusavio priklausomybė.
Galima skirti pirmines ir antrines socialines grupes. Pirminės socialinės grupės (dažniausiai nedidelės) susiformuoja dėl individų tiesioginės sąveikos ir turi savo elgsenos normas. Šioms grupėms būdinga solidarumas. Tai gali būti šeima, draugų grupės, darbo kolektyvai, komandos ir kita. Antrinės socialinės grupės yra didesnės, jų nariai nebūtinai bendrauja tiesiogiai. Tai gali būti politinės partijos, judėjimai, profsąjungos, korporacijos, etninės grupės ir kita. Pagal dydį galima skirti mažas ir dideles socialines grupes. Būdingiausios mažosios grupės yra šeima ir draugai, didžiosios – visuomenė, bendruomenė, politinė partija. Dar skiriamos formaliosios grupės, neformaliosios grupės, interesų grupės, etaloninės grupės, lygiųjų, rango, statuso, profesinės, marginaliosios, įtakos ir kitos grupės. Socialinės grupės gali būti uždaros (pavyzdžiui, masonai) ir sąlyginai atviros (pavyzdžiui, draugai). Dviejų žmonių grupė kartais vadinama diada, trijų – triada. Sociologai, psichologai, kitų socialinių mokslų atstovai, apibūdindami socialines grupes, akcentuoja socialinės sąveikos svarbą, tiria kolektyvinę sąmonę, bendrumą, grupės integraciją, sutelktumą, grupės dinamiką.
L: T. Lawson, J. Garrod The Complete A–Z Sociology. Handbook London 1996.
2388