sociãlinės šlaidos, išlaidų, kurias patiria visuomenė (visi jos nariai) dėl tam tikros ekonominės veiklos, gamybinio proceso ar verslo sprendimo, visuma.
Socialinės išlaidos nustatomos kaip ekonomikos subjektų, vykdančių šią veiklą ar priimančių sprendimą, vidinių (privačių) išlaidų (gamybos, pardavimo ir kitų) ir išorinių išlaidų, kurias patiria kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, nedalyvaujantys šioje veikloje, suma. Išorinės išlaidos atsiranda, kai tam tikra ekonominė veikla turi neigiamą išorinį poveikį visuomenei ar ateities kartoms (pavyzdžiui, teršia aplinką, padaro žalos visuomenės sveikatai ir dorovei, didina nedarbą ir kitas socialines problemas). Pinigine išraiška išorinės išlaidos esant tam tikram gamybos mastui įvertinamos kaip lėšos, kurios turėtų būti išmokėtos kaip kompensacijos ankstesniam naudingumo lygiui grąžinti visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių naudingumas dėl šios ekonominės veiklos sumažėjo.
Nuo 20 a. ekonomikos moksle vyrauja nuomonė, kad valstybė, reguliuodama ekonominę veiklą, kuri dėl jos neigiamo išorinio poveikio sukelia dideles socialines išlaidas, turi riboti šio poveikio dydį (pavyzdžiui, nustatyti didžiausią leistiną kenksmingos produkcijos gamybos mastą) ar apmokestinti gamintojus (pavyzdžiui, mokesčiu už aplinkos teršimą), kad jie bent iš dalies savo lėšomis padengtų jų daromą žalą ir valstybės išlaidas, susijusias su socialinių išmokų ir kompensacijų mokėjimu šią žalą patyrusiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
išorinės išlaidos; išorinis poveikis