socialinis draudimas

sociãlinis draudmas, socialinės apsaugos sudėtinė dalis, kuri vykdoma remiantis draudimo principais.

Apdraustieji asmenys

Įvykus draudžiamajam (draudiminiam) įvykiui teisę gauti socialinio draudimo išmokas turi tik tie apdraustieji asmenys, kurie nustatytą laiką mokėjo socialinio draudimo įmokas (arba šias įmokas už juos mokėjo kiti fiziniai ar juridiniai asmenys). Socialiniu draudimu dažniausiai privalomai draudžiami visi samdomieji darbuotojai ir dauguma dirbančių savarankiškai ar kitaip ekonomiškai aktyvių šalies gyventojų.

Socialinio draudimo įmokos

Apdraustieji asmenys ir jų darbdaviai už juos kaip už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas, skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Įmokos dydis dažniausiai dalijamas maždaug per pusę darbdaviui ir dirbančiajam, bet būna ir kitaip (pavyzdžiui, Lietuvoje didesnę dalį sumoka darbdavys). Įmokos surenkamos į valstybės biudžetą ar į atskirą socialinio draudimo fondą, iš kurio ir mokamos atitinkamos socialinio draudimo išmokos.

Socialinio draudimo rūšys

Apdraustieji asmenys draudžiami nuo vadinamųjų socialinių rizikų, pagal kurias skiriamos socialinio draudimo svarbiausios rūšys.

Pensijų socialinis draudimas suteikia teisę sulaukus senyvo amžiaus gauti senatvės pensiją, tapus neįgaliam – netekto darbingumo pensiją, o apdraustajam asmeniui mirus jo vaikai, kai kuriais atvejais – sutuoktinis ir kiti šeimos nariai įgyja teisę gauti našlaičių, našlių ar maitintojo netekimo pensijas.

Ligos socialinis draudimas suteikia teisę gauti pašalpas susirgus, patyrus traumą, slaugant sergantį vaiką.

Motinystės (tėvystės) socialinis draudimas moka pašalpas moterims nėštumo ir gimdymo laikotarpiu, taip pat vienam ar abiem tėvams – vaiko priežiūros laikotarpiu.

Nedarbo socialinis draudimas apdraustiesiems, kurie tapo bedarbiais, moka pašalpas naujo darbo paieškos ar naujos profesijos įgijimo laikotarpiu.

Socialinis draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų moka pašalpas nelaimės darbe, profesinės ligos ar apdraustojo mirties atveju.

Socialinio draudimo išmokos

Visais šiais atvejais socialinio draudimo išmokų paskirtis – kompensuoti apdraustajam asmeniui visą ar dalį turėto darbo užmokesčio ar kitų draudžiamųjų pajamų, kurių jis neteko, suteikiant jam nuolatinį ar laikiną pragyvenimo šaltinį. Išmokos dažniausiai yra proporcingos buvusiam darbo užmokesčiui (atitinkamai ir mokėtoms įmokoms). Kai kurios socialinio draudimo rūšys griežtai nesieja išmokų su buvusiu uždarbiu, pavyzdžiui, sveikatos draudimas, kuris apdraustiesiems kompensuoja visas ar dalį sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidų, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidas.

Socialinio draudimo principai

Socialinis draudimas remiasi svarbiais draudimo principais (tikslinės įmokos tam tikrų rizikų žalai atlyginti, išmokų siejimas su draudiminiais įvykiais ir kita), bet turi ir grynajam draudimui nebūdingų bruožų (pavyzdžiui, lėšos perskirstomos socialiniais tikslais mažesnių išmokų gavėjų naudai, privaloma visuotinė aprėptis, išmokų dydžiai nustatomi politikų valia, o ne griežta draudėjo ir draudiko sutartimi).

Istorija

Pagal sistemos organizavimą skiriama kolektyvinis (organizuojamas profsąjungų), valstybinis ir mišrusis socialinis draudimas. Seniausias yra kolektyvinis socialinis draudimas, kuris atsirado Europoje 19 a. antroje pusėje kartu su profsąjungomis (pavyzdžiui, savitarpio pagalbos, ligonių ir nedarbo kasos Didžiojoje Britanijoje). Valstybinio socialinio draudimo pradžia – 1881 Vokietijos kanclerio O. E. L. von Bismarcko inicijuotas privalomojo ligos, vėliau taip pat invalidumo ir senatvės socialinio draudimo įsteigimo aktas; nuo tada valstybinis socialinis draudimas plito visame pasaulyje (pirmiausia labiau industrializuotose šalyse). 21 a. pradžioje vienose šalyse (Vokietija, Prancūzija, Lietuva) valstybinis socialinis draudimas yra socialinės apsaugos pagrindinė dalis, kitose (Danija) jo vaidmuo mažesnis. Mišrusis (profsąjungų ir valstybės) socialinis draudimas pirmą kartą atsirado Berne (Šveicarija) 1893.

Socialinis draudimas Lietuvoje

Apie socialinį draudimą Lietuvoje – Lietuvos socialinės apsaugos sistema.

696