sociònika (lot. socius – bendras), asmenybės tipų ir jų savybių tarpusavio suderinamumo teorija. 1970 sukurta ekonomistės Aušros Augustinavičiūtės (1927–2005) ir grįsta C. G. Jungo Psichologinių tipų ((Psychologische Typen 1921), Antonijaus Kempinskio (1918–72) informacinio metabolizmo ir S. Freudo sąmonės ir pasąmonės sąveikų teorijomis. Jei A. Kempinskio ir S. Freudo idėjos buvo pritaikytos tarpusavio santykių dinamikai aiškinti, tai C. G. Jungo psichologinių tipų klasifikacija tapo socionikos pamatu su vienokiomis ar kitokiomis modifikacijomis. Socionikos taikytojai, kaip ir C. G. Jungas, klasifikuoja žmones pagal 4 savybių poras: ekstravertas arba intravertas; loginis arba etinis; juslinis arba intuityvus; racionalus arba iracionalus. Išskiriama 16 išvardytų savybių kombinacijų. Pvz., pati A. Augustinavičiūtė pagal socionikos tipologiją teigė esanti intuityvi loginė ekstravertė. Asmenybės tipas (savybių kombinacija) dažniausiai nustatinėjama iš akies (pamačius žmogų ir pabendravus su juo) arba Mayers-Brigs tipų testu (The Myers-Briggs Type Indicator, MBTI). Pagal tiriamo asmens atsakymus į klausimus, kaip jis suvokia pasaulį ir priima sprendimus, nustatoma jo asmenybės savybių kombinacija. Tokiomis savybių kombinacijomis buvo apibūdinami ir žymūs mokslo, meno ar politikos atstovai. Socionika, kaip taikomoji asmenybės tipų ir jų tarpusavio suderinamumo praktika (neretai įvardijama ir mokslu), paplito iš SSRS susiformavusiose valstybėse (ypač Ukrainoje ir Rusijoje). Pastarosiose šalyse įsteigti netgi socionikos institutai: Tarptautinis socionikos institutas Kijeve (įsteigtas 1991) ir A. Augustinavičiūtės vardo socionikos mokslinio tyrimo institutas Maskvoje (įsteigtas 1997). Socionikos vertinimų tiek pasauliniu mastu, tiek šalyse, kuriose ji praktikuojama, diapazonas didžiulis: nuo teiginių, kad tai psichologijos šaka ar savarankiška tarpdalykinio mokslo sritis, iki jos visiško neigimo tiek kaip žmonių konsultavimo (asmenybės tipo nustatymo praktikos), tiek kaip mokslo – šiuo atveju socionika dažniausiai įvardijama pseudomokslu ir prilyginama astrologijai arba paprasčiausiai pramogai (pvz., horoskopai, spausdinami laikraščiuose). Neatsižvelgiant į šiuos prieštaringus vertinimus, pastaraisiais metais informacija apie socioniką, kaip apie naudingą taikomąją psichologijos kryptį, skelbiama ir anglų kalba platinamuose tiek elektroninės, tiek spausdintos informacijos šaltiniuose. Tiesa, tokią informaciją dažniausiai skelbia Europos Rytų šalių autoriai. Pasaulyje nėra nė vienos valstybės finansuojamos viešosios įstaigos (universiteto, instituto, laboratorijos, sveikatos priežiūros padalinio), kurioje būtų vykdomi socionikos tyrimai ar teikiamos konsultacinės paslaugos.

Lietuvoje

Socionika praktikuojama arba pavienių, arba nedidelėmis grupelėmis dirbančių socionikos konsultantų. Ji, kaip žmonių tyrimų (asmenybės įvertinimo) ir konsultavimo (pvz., kokie parankiausi tarptipiniai asmenybių deriniai) praktika neįgavo tokio masto kaip Maskvoje, Sankt Peterburge ar Kijeve. Pagrindiniai A. Augustinavičiūtės darbai paskelbti rusų kalba ir išleisti ne Lietuvoje.

L: Socionika: įvadas (sudarytojas L. Filipovas) Maskva 1998; Socionika: psichotipai, testai (sudarytojas L. Filipovas) Maskva 1998; Аугустинавичюте А. Соционика: Введение / Сост. Л. Филиппов Москва 1998; Аугустинавичюте А. Соционика: Психотипы. Тесты / Сост. Л. Филиппов Москва 1998; I. Kalinauskas Instrumentinė socionika (sudarytoja I. Veselnickaja) Vilnius 2005.

1868

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką