sòjos, pupinių (Fabaceae) šeimos, sojos genties kultūriniai augalai.
gauruotoji soja
Didžiausią ekonominę reikšmę turi gauruotosios sojos (Glycine max). Išvesta labai daug veislių. Rytų ir Pietryčių Azijoje sojos auginti pradėtos pieš 3500 metų, į Europą atvežtos 1712. Iš jų sėklų spaudžiamas aliejus, gaminami pieno (sojų pienas), mėsos (sojų mėsa) pakaitalai, malami miltai, gaminami pašarai; gaunamas lecitinas naudojamas maisto pramonėje kaip tirštiklis.
Sunokusiose sojų sėklose yra apie 30 % angliavandenių, apie 20 % riebalų (iš jų apie 3 % sočiųjų ir 11 % polinesočiųjų riebalų rūgščių), 36–45 % baltymų, vitaminų (A, B6, C, K), mineralinių medžiagų (kalcio, geležies, magnio, fosforo, kalio, cinko). Beveik visos maistui suvartojamos sojos yra perdirbamos. Per metus pasaulyje užauginama apie 250 mln. t sojų sėklų, daugiausia (2010) – Jungtinėse Amerikos Valstijose (daugiau kaip 90 mln. t), Brazilijoje (daugiau kaip 68 mln. t), Argentinoje (daugiau kaip 52 mln. t), Kinijoje (apie 15 mln. t), Indijoje (apie 10 mln. t), Paragvajuje (daugiau kaip 7 mln. t), Kanadoje (daugiau kaip 4 mln. t). Jungtinėse Amerikos Valstijose kasmet suvartojama apie 45 mln. t sojų sėklų. Europoje daugiausia sojų auginama Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Slovakijoje, Čekijoje.
gauruotoji soja
Dauguma sojų yra genetiškai modifikuotos (2010 – 93 %), atsparios herbicidams ir grybų sukeliamoms ligoms. Daug žmonių sojų ir iš jų pagamintiems produktams yra alergiški. Kūdikiams sojų pienas neretai sukelia vėmimą, viduriavimą.
Lietuvoje sojos auginamos dažniausiai daržuose ir kolekcijose.
849