erdvėlaivio Sojuz modifikacija – Sojuz TMA
„Sojuz“, SSRS ir Rusijos vienkartinis dvivietis arba trivietis pilotuojamas erdvėlaivis; jo kūrimo ir eksploatavimo programa. Skirtas autonominiams orbitiniams skrydžiams aplink Žemę arba skrydžiams į kosmines stotis. Sojuz sudaro 3 nuosekliai sujungti moduliai: orbitinis, nuleidžiamasis ir techninis. Sujungtų modulių ilgis apie 8 m, didžiausias skersmuo apie 2,7 m, masė prieš startą apie 7 t, išskleistų saulės baterijų plotas apie 10 m2. Visų modulių išorė padengta specialiu termoizoliaciniu sluoksniu, apsaugančiu įrangą nuo perkaitimo saulėje ir nuo pernelyg stipraus atšalimo šešėlyje. Orbitinis modulis skirtas kosmonautų darbui ir poilsiui orbitinio skrydžio metu. Jo korpusas sferoido formos (ilgis 2,7 m, skersmuo 2,2 m), gyvenamasis sandarios patalpos tūris 5 m3. Jame įrengta mokslinė aparatūra, valdymo pultas ir gyvybingumo palaikymo sistema. Priekyje turi švartavimosi mazgą, perėjimo į kitą erdvėlaivį arba kosminės stotį liuką, viename šone – išėjimo į atvirą kosmosą liuką, šonuose – 2 iliuminatorius.
Kosmonautai dirba be skafandrų. Orbitinis modulis sujungtas su nuleidžiamuoju moduliu, kuris skirtas kosmonautų darbui pakilimo į orbitą, susijungimo su kitu erdvėlaiviu ir leidimosi į Žemę metu. Jo korpusas varpo formos (ilgis 2,1 m, didžiausias skersmuo 2,2 m), gyvenamasis sandarios patalpos tūris 2,5 m3. Šiame modulyje įrengtas pagrindinis valdymo pultas, gyvybingumo palaikymo sistema, specialūs amortizaciniai krėslai, kuriuose kosmonautai (su skafandrais) sėdi priešais valdymo pultą, nusileidimo parašiutai, sklandaus nutūpimo raketiniai varikliai. Techninio modulio korpusas cilindro formos (ilgis 2,5 m, didžiausias skersmuo 2,7 m). Jame įrengta radijo ryšio ir telemetrinės sistemos aparatūra, valdymo ir orientavimo sistemos prietaisai, raketiniai varikliai, naudojami orbitos korekcijai, erdvėlaivio orientavimui ir stabilizavimui, t. p. stabdymui leidimosi metu, raketinio kuro talpyklos, termoreguliavimo sistemos aparatūra, elektros energijos tiekimo sistema ir įranga, kurią sudaro saulės baterijos ir akumuliatoriai.
Sojuz paleidžiamas į orbitą aplink Žemę nešančiąja raketa Sojuz, jo skriejimą ir manevravimą orbitoje gali valdyti erdvėlaivio įgula arba kosminių skrydžių valdymo centras iš Žemės. Leidimosi metu įsijungia techninio modulio stabdymo režimas, orbitinis ir techninis moduliai atsiskiria nuo nuleidžiamojo modulio ir sudega atmosferoje, o nuleidžiamasis modulis su kosmonautais leidžiasi į Žemę. Likus iki Žemės apie 10 km išsiskleidžia nusileidimo parašiutai, o likus apie 1 km įsijungia ir sklandaus tūpimo raketiniai varikliai. Vienu metu buvo kuriamos Sojuz modifikacijos orbitiniams skrydžiams aplink Žemę ir pilotuojamiems skrydžiams į Mėnulį. 1969, kai Jungtinių Amerikos Valstijų pilotuojamas erdvėlaivis Apollo pirmasis nusileido Mėnulyje, SSRS nutraukė Mėnulio tyrimo programą ir erdvėlaivių šiems skrydžiams kūrimą.
erdvėlaivio Sojuz paleidimas į orbitą nešančiąja raketa Sojuz iš Baikonuro kosmodromo (Kazachija)
Pirmasis pilotuojamas Sojuz paleistas 1967 04 23. Iki 2018 sukurtos 8 Sojuz modifikacijos. Nuo 2011, kai Jungtinės Amerikos Valstijos baigė pilotuojamus skrydžius pagal Space Shuttle programą, Sojuz yra vienintelis pilotuojamas erdvėlaivis skrydžiams į Tarptautinę kosminę stotį. 2018 10 11, praėjus 2 minutėms po starto, įvyko Sojuz nešančiosios raketos avarija. Erdvėlaiviu skridę astronautai Aleksejus Ovčininas (Rusija) ir Tyleris Nicklausas Hagueʼas (Jungtinės Amerikos Valstijos) sėkmingai evakavosi ir avariniu būdu nusileido ant žemės. 2022 12 14 prie Tarptautinės kosminės stoties prisijungusiame Sojuz MS-22 įvyko aušinimo skysčio nuotėkis į kosmosą. Erdvėlaivis tapo netinkamu įgulai grįžti į Žemę.
1