Sokółka (Sokùlka), miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, į šiaurės rytus nuo Balstogės, netoli Baltarusijos sienos; apskrities centras.
17 616 gyventojų (2021); dalis gyventojų – baltarusiai ir totoriai. Per Sokółką eina Varšuvos–Balstogės–Gardino (Baltarusija) geležinkelis ir plentas; geležinkelis ir plentas į Suvalkus. Medienos apdirbimo, baldų, maisto (pieno, vaisių ir daržovių), statybinių medžiagų pramonė, guminių, plastikinių gaminių, žemės ūkio mašinų dalių gamyba. Turizmas. Veislinių žirgų (veisiami Sokółkos apylinkėse) parodos. Krašto muziejus.
Architektūra
Neoklasicistinė Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (1848, išplėsta 1904), stačiatikių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė (1853, restauruota 1879).
Istorija
Pirmą kartą 1524 paminėtas dvaras. 1608 suteiktos miesto teisės, 17 a. pabaigoje prie miesto apgyvendinta totorių. 18 a. antroje pusėje A. Tyzenhauzas steigė amatų dirbtuves, plėtojo miestą. Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo Sokółka atiteko Prūsijos karalystei, 1807 – Rusijai. 19 a. Sokółka išsiplėtė, nutiestas geležinkelis, veikė gyvulių turgūs.
1920 miestą apgriovė ir trumpam užėmė Sovietų Rusijos kariuomenė. 1939–41 Sokółka okupuota SSRS, 1941–44 – nacių Vokietijos; veikė nacių koncentracijos stovykla (apie 3000 žm.), 1941–43 – getas (apie 8000 žm.), karo belaisvių stovykla. 1807–1975 ir nuo 1999 – apskrities centras.