Sokołów Podlaski (Palénkės Sokòluvas), miestas Lenkijos rytuose, Mazovijos vaivadijoje, apie 90 km į šiaurės rytus nuo Varšuvos; Sokołówo apskrities centras.
18 526 gyventojai (2021). Įsikūręs prie Cetynios (Bugo intakas) aukštupio. Per Sokołów Podlaski eina Siedlcių–Mazovijos Ostruvo geležinkelis ir plentas. Maisto (mėsos, pieno, cukraus), medienos apdirbimo, odos pramonė, plieninių konstrukcijų gamyba. Krašto muziejus skansenas. Tarptautinis Europos šalių folkloro festivalis. Prie Sokołów Podlaski yra Pabugės kraštovaizdžio parkas.
Architektūra
Bažnyčios: medinė Dievo Gailestingumo (1802, perstatyta 1981), modernistinė Šv. Jono Bosko (1939, architektas B. Zborowskis), neogotikinė Švč. Mergelės Marijos Nekaltosios Širdies (1953, architektas A. Boni). Sinagoga (19 a. antra pusė, perstatyta po 1945).
Istorija
Dabartinio Sokołów Podlaski teritorijoje 6 a. pr. Kr. jau gyventa žmonių. 10–11 a. ir nuo 1569 priklausė Lenkijai, 1031–1323 – Kijevo kunigaikščiams, 1323–1569 – Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Miesto teises 1424 suteikė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. 1508–92 miestą valdė Kiškos, 1592–1668 – Radvilos, 18 a. pabaigoje–1833 – Oginskiai. 17 a. įkurta odos apdirbimo, siuvimo manufaktūrų. 1655–57 miestą nusiaubė ir sudegino Švedijos ir Vengrijos kariuomenės. Vėliau tapo vienu arijonizmo centrų Lenkijoje.
Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo Sokołów Podlaski atiteko Austrijai, 1809 – Varšuvos kunigaikštystei, 1815 – Rusijai (Lenkijos karalystei). Per 1831 sukilimą sukilėliai sumušė Rusijos kariuomenės dalinį. 1865 čia suimtas ir pakartas vienas 1863–64 sukilimo vadų kunigas S. Brzóska. 1867 miestą iš savininkų išpirko valstybė.
1941–42 veikė nacių įsteigtas getas (apie 7000 žydų). 1944 miestą užėmė SSRS kariuomenė. 1944–53 veikė antikomunistinė organizacija, partizanai. 1867–1975 ir nuo 1999 – apskrities centras.