solja (lot. solea – slenkstis), stačiatikių cerkvės centrinėje dalyje priešais presbiterijos užtvarą ar ikonostasą esanti iškilusi (dažniausiai ant vieno ar kelių laiptelių) vieta. Dažniausiai aptverta neaukšta tvorele su varteliais. Pusapvalė solėjos dalis, kuri priešais altorių yra labiau išsikišusi, vadinama ambona, šoninės dalys – choru. Ant solėjos laiptelių dalijama Eucharistija pasauliečiams.
solėja (Šv. Mikalojaus cerkvė, pastatyta 1909, Kotoras)
1494