solfèdžio, solfèdžo (it. solfeggio), muzikinės klausos ugdymo sistema; muzikos mokymo disciplina. Solfedžio sudaro: pratimų dainavimas tariant garsų pavadinimus solmizacijos skiemenimis ir tuo pat metu sau diriguojant pratimo metrą; gamų, intervalų, akordų ir jų apvertimų, moduliacijų dainavimas; diktuojamos melodijos arba akordų užrašymas arba pasakymas natomis (vadinamasis solfedžio diktantas). Solfedžio pamokose ugdoma balsas, intonavimo tikslumas, klausa, muzikinė atmintis, harmonijos ir ritmo pajauta, mokoma frazavimo, agogikos niuansų. Sofedžio mokoma muzikos mokyklose, konservatorijose, muzikos akademijose. 19–20 a. buvo sukurtos įvairios originalios solfedžio sistemos. Sofedžio raidai turėjo reikšmės É. Jaques’o-Dalcroze’o, Z. Kodály, A. Ostrovskio, I. Sposobino, V. Venckaus metodiniai veikalai.
1915