Solothurn (vok.; pranc. Soleure, it. Soletta, retoromanų k. Soloturn; Zòloturnas), kantonas Šveicarijos šiaurės vakaruose, į pietus nuo Bazelio.
Solothurno teritorija labai netaisyklingos, išsišakojusios formos. Yra eksklavų: Kleinlützelio ir Hofstetteno eksklavai ribojasi su Prancūzija, Steinhofo eksklavas yra Berno kantone.
Plotas 790,7 km2. 275 200 gyventojų (2019); 22,6 % gyventojų sudaro užsieniečiai.
Centras – Solothurnas (16 900 gyventojų, 2019).
Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Oltenas (18,4), Grenchenas (17,5), Zuchwilis (9,0). Oficiali kalba – vokiečių.
Didesnioji Solothurno dalis yra Jura kalnuose (Solothurno aukščiausia vieta – Hasenmatto kalnas, 1445 m), pietinė dalis – Šveicarijos plokščiakalnyje.
Didžiausios upės – Aare ir jos intakas Emme. Solothurnas – pramoninis agrarinis kraštas. Prie Aarės yra hidroelektrinių, Gösgeno branduolinė elektrinė.
Laikrodžių (Grencheno, Solothurno miestuose), juvelyrinių dirbinių, mašinų, transporto priemonių gamyba, elektronikos, tiksliosios mechanikos, medicinos technikos, metalo apdirbimo, statybinių medžiagų (cemento), tekstilės, siuvimo, popieriaus, poligrafijos, farmacijos, odos, maisto pramonė. Daug transporto ir logistikos bendrovių.
Auginama javai (miežiai, kviečiai), cukriniai runkeliai, daržovės, vaismedžiai (daugiausia vyšnios). Veisiama galvijai, kiaulės. Kertamas miškas (Solothurnas – vienas miškingiausių Šveicarijos kantonų). Turizmas. Svarbiausia Solothurno geležinkelių ir plentų sankirta – Oltenas.
Istorija
Antikos laikais buvo svarbių kelių susikirtimo vieta. Vėliau čia gyveno burgundų ir alemanų gentys. 888 dabartinio Solothurno teritorija prijungta prie Burgundijos karalystės, su ja 1032 tapo Šv. Romos imperijos dalimi.
Kaip administracinis politinis vienetas formavosi Šv. Urso vienuolynui (įkurtas 8 a.), vėliau Solothurno miestui (nuo 1218 savarankiškai rinko burmistrą) įgyjant naujų žemių. Viduriniais amžiais nuo Šv. Romos imperijos didikų dažnai gynėsi sudarydamas sąjungą su Bernu.
Per 16 a. reformacijos laikotarpį liko katalikiškas. Vėliau glaudžiai bendradarbiavo su Prancūzija, kuri kantone užverbuodavo nemažai samdomų kariškių.
Per 18 a. pabaigos Prancūzijos revoliuciją čia rado prieglobstį daug Prancūzijos didikų. Nuo 1798 Solothurnas buvo Helvecijos respublikos dalis, 1803 tapo Šveicarijos konfederacijos kantonu.
19 a. antroje pusėje sparčiai industrializuotas. Dauguma Solothurno gyventojų yra kalbantys vokiškai, bet per I ir II pasaulinius karus jie simpatizavo Prancūzijai, nacių įtaka čia buvo menka.
20 a. antroje pusėje Solothurnas išliko verslo centru. 1971 suteikta neribota rinkimų teisė moterims. 1987 priimta nauja konstitucija.