Somalio gamtinis žemėlapis
Somãlio gamtà
Krantai
Krantai silpnai raižyti, kranto linijos ilgis 3025 kilometrai. Adeno įlankos krantai skardingi ir uolėti, pakrantėse daug mažų įlankėlių (dažniausiai naudojamos kaip prieplaukos). Indijos vandenyno krantai lėkšti, smėlėti, su kopomis.
Reljefas
Somalio vidurinę ir pietinę dalį užima plati plokščia pakrantės žemuma, vakaruose pereinanti į plačią plynaukštę. Šiaurės vakaruose reljefas palaipsniui aukštėdamas pereina į Somalio aukštumą (aukštis 500–1500 m). Šiaurėje ją riboja Qar Goliiso, Cal Madow, Wagaro, Surud Ado kalnų masyvai (vidutinis aukštis daugiau kaip 2000 m), kurių statūs šlaitai nusileidžia į Adeno įlanką. Cal Madow kalnuose yra Somalio aukščiausia viršūnė – Shimbiriso kalnas (2436 metrai). Somalio šiaurės rytinėje dalyje yra toliausiai į rytus nutolęs Afrikos taškas – Hafuno kyšulys.
Klimatas
Klimtas subekvatorinis musoninis ir tropinis žemyninis. Į pietus nuo Mogadišo – drėgnas, prie Adeno įlankos – labai sausas, Somalio aukštumoje ir kalnuose – kalnų. Aukščiausia temperatūra prie Adeno įlankos nuo 29 °C sausį iki 42 °C birželį–liepą, Somalio aukštumoje – 24–31 °C, kitoje Somalio dalyje – nuo 28–33 °C liepą–rugpjūtį iki 32–38 °C kovą–balandį; žemiausia atitinkamai 20–31 °C, 12–18 °C ir 22–25 °C. Per metus iškrinta nuo 10–50 mm kritulių Somalio šiaurinėje ir šiaurės rytinėje dalyje iki 400–500 mm aukštumoje ir Somalio pietuose. Daugiausia lyja pavasarį ir rudenį.
Vidaus vandenys
Per Somalį teka dvi nuolatinės upės – Džuba ir Shabeelle. Abi jos prasideda Etiopijos kalnyne, teka į Indijos vandenyną. Upės vandeningos, bet negilios. Pietinėje ir šiaurinėje dalyse yra vadžių.
Dirvožemiai
Somalio šiaurėje, aukštumose ir kalnuose vyrauja pusdykumių gipsažemiai ir kalkžemiai. Pietuose daugiausia yra geltonžemių ir sūrožemių, Adeno įlankos pakrantėje – pradžiažemių. Į vakarus nuo Mogadišo paplitę derlingi verstžemiai.
Augalija
Pagal floristinį padalijimą priklauso paleotropinės karalystės Sudano–Zambezės floristinei sričiai. Induočių augalų florą sudaro daugiau kaip 3000 savaiminių augalų rūšių. Floroje daugiau kaip 10 endeminių induočių augalų genčių ir apie 500 rūšių. Didžiausia augalų rūšių įvairove išsiskiria Šiaurės ir Rytų pusiasalio dalis. Sausringose srityse vyrauja pusdykumių augalija, kurią sudaro reti žemaūgiai įvairių rūšių akacijų medžiai ir krūmai, tarp jų įsiterpia kupstais augantys miglinių šeimos augalai. Ant plokščiakalnių kai kur išlikę afrikinių kadagių ir sietyninių karpažolių krūmynai, kuriuose auga kelių rūšių dracenos, alavijai, karpažolės. Šiaurės rytinėje dalyje plokščiakalnių augalijai būdingi smilkalinių ir kvapiųjų bosvelijų, įvairių rūšių miramedžių miškai, kuriuose gausu alavijų ir karpažolių. Dauguma kitų miškų, ypač žemumose, sunaikinti, jų vietoje įrengta ganyklos ir dirbami laukai. Daug medžių iškertama medžio anglims gaminti. Šiaurės ir šiaurės rytų pakrantėse paplitę mangrovių sąžalynai. Natūralios augalijos mažiausiai likę pietinėje ir vakarinėje dalyse, kuriose dauguma natūralių buveinių paverstos dirbamais laukais ir ganyklomis.
849
somalinė starta
Gyvūnija
Gyvena apie 180 rūšių žinduolių, apie 730 rūšių (iš jų 8 endeminės) paukščių. Žinduoliai: ežiai, šikšnosparniai, voverės, dygliatriušiai, kiškiai, vamzdžiadančiai, afrikiniai savaniniai drambliai, damanai, somaliniai galagai, markatos, anubiai, babuinai, karčiuotieji pavianai, liūtai, gepardai, leopardai, karakalai, šakalai, lapės, mangustos, genetos, hienos, afrikiniai asilai, zebrai, karpočiai, krūmyninės kiaulės, didieji hipopotamai, žirafos, afrikiniai buivolai, įvairių rūšių antilopės.
Paukščiai: fregatos, didieji kormoranai, garniai, gandrai, rudieji ibiai, flamingai, frankolinai, einiai, karveliai, gegutės, kukučiai, bitininkai, tulžiai, žalvarniai, geniai, tokai, pelėdos, apuokai, afrikiniai apuokėliai, Kramerio žieduotosios papūgos, ilgasnapės papūgos, didelė įvairovė plėšriųjų (grifai, suopiai, lingės, sakalai, avėdros, pesliai, sekretoriai), žvirblinių, sėjikinių paukščių.
Iš roplių gyvena Nilo krokodilai, vėžliai, gekonai, agamos, varanai, chameleonai, smaugliniai, aspidai, angys.
2005
Somalio konstitucinė santvarka