Sondrio (Sòndrijus), miestas Italijos šiaurėje, Lombardijoje, į šiaurę nuo Bergamo; provincijos centras.
Sondrio
21 300 gyventojų (2020). Sondrio įsikūręs Valtellinos slėnyje, tarp Retijos Alpių (šiaurėje) ir Bergamo Alpių (pietuose), prie Addos (Po intakas) ir Mallero upių santakos. Per Sondrio Valtellinos slėniu eina plentas, jungiantis Como ežero pakrantės miestus su Tirano miestu. Vynų gamyba, tekstilės (medvilnės, šilko) pramonė. Bankininkystė (Sondrio bankai priklauso Milano vertybinių popierių biržai). Sondrio apylinkėse (šlaitų terasose) – vynuogynai. Netoli Sondrio yra granito laužyklų. Turizmas, žiemos sportas; kabamieji lynų keliai jungia Sondrio su slidinėjimo centrais (Bormio, Santa Caterina Valfurva). Klimato kurortas. Archeologijos muziejus, pinakoteka. Sassi rūmai (16 a., dabar Valtellinos dailės ir istorijos muziejus). Prie Sondrio yra Masegros pilis (17 a., dabar istorijos muziejus).
Istorija
Dabartinio Sondrio vietoje žmonių gyventa nuo ikiistorinių laikų, antikos laikais čia buvo romėnų tvirtovė. Ankstyvaisiais viduriniais amžiais langobardai įkūrė gyvenvietę, vietos feodalas pastatydino pilį. Žlugus Langobardų karalystei Sondrio tapo Šv. Romos imperijos dalimi. 1309 miestas nusiaubtas per gvelfų ir gibelinų kovas. 1331 jis atiteko Visconti, 1450 – Sforzų giminei. 16–18 a. priklausė Šveicarijos Graubündeno kantonui, Reformacijos laikotarpiu čia vyko smarkios Valtellinos slėnio katalikų ir Graubündeno kantono protestantų kovos. Per 1624 maro epidemiją mirė 2/3 Sondrio gyventojų. 18 a. pabaigoje Napoleonas Bonapartas prijungė Sondrio prie trumpai gyvavusios Cizalpinės respublikos. 1814 atiteko Austrijai, 1839 gavo karališkojo miesto statusą, labai padaugėjo gyventojų. 1885 į Sondrio nutiesus geležinkelį sparčiau plėtojosi prekybos ir turizmo verslas. Po I pasaulinio karo atiteko Italijai. Miestas labiausiai plėtėsi po II pasaulinio karo.