Soria (Sòrija), miestas Ispanijos šiaurinės dalies viduryje, Kastilijos ir Leono autonominės srities rytuose, Iberijos kalnuose, Duero aukštupio dešiniajame krante; provincijos centras.
39 400 gyventojų (2019).
Per Soriją eina Madrido–Pamplonos geležinkelis; daugelio plentų sankirta. Vietinių skrydžių oro uostas.
Maisto, metalo ir medienos apdirbimo, statybinių medžiagų (cemento), tekstilės pramonė. Sorijos apylinkėse auginami javai, veisiamos avys. Turizmas. Į šiaurę nuo Sorijos yra keltiberų miesto Numancijos griuvėsiai. Muziejai: vyskupijos ir katedros, Museo Numantino (saugomi Numancijos miesto archeologiniai radiniai), Ambronos archeologinių kasinėjimų vieta.
Architektūra
Išliko miesto sienos fragmentų (13 amžius). Sakraliniai statiniai – Šv. Petro katedra (12 a., 1573 perstatyta įgavo renesanso bruožų), romaninės Šv. Jono Rabaneros (12 a.), Šv. Dominyko (12 a. antra pusė) bažnyčios, romaninio stiliaus Šv. Jono Duero vienuolyno liekanos (12–13 a. pradžia), barokinė Šv. Saturijaus koplyčia (18 amžius). Rūmai – grafų Gómarų (16 a. antra pusė, dabar Teismo rūmai), Dvylikos kilmingųjų (1629, architektas M. de Solano, dabar rotušė).
Istorija
Antikos laikais buvo nedidelė gyvenvietė. Žlugus Romos imperijai čia kartais reziduodavo svebų karaliai. Sorijos reikšmė padidėjo rekonkistos laikais, nes ji buvo musulmonų valdomų žemių pasienyje.
1134 miestą prisijungė Leono karalius Alfonsas I, čia atsikėlė daug naujų gyventojų. Viduriniais amžiais Soriją rotacijos būdu valdė 12 didikų šeimų. Ji prarado turėtą svarbą 1479 susijungus Aragono ir Kastilijos karalystėms. Strateginę reikšmę atgavo per 1700–14 Ispanijos įpėdinystės karą, nes vėl tapo pafrontės miestu.
1808 užimtas ir sudegintas Prancūzijos kariuomenės, iki tol buvęs gyventojų skaičius atsikūrė tik 19 a. antroje pusėje.
Soria labai nukentėjo ir per 1936–38 Ispanijos pilietinį karą, daug gyventojų emigravo.
2271