sparno sandaros schema: a – paukščio, b – šikšnosparnio, c – vabzdžio (kairėje – vėduokliasparnio, centre – vabalo, dešinėje – dvisparnio); 1 – petikaulis, 2 – dilbio kaulai, 3 – plaštakos kaulai, 4 – sparnelis, 5 – didžiosios plasnojamosios plunksnos, 6 – mažosios plasnojamosios plunksnos, 7 – peties plunksnos, 8 – šlaunikaulis, 9 – blauzdikauliai, 10 – pėdos kaulai, 11 – dūzgai, 12 – antsparnis
sparna, gyvūnų skraidymo organai. Juos turi vabzdžiai, paukščiai ir kai kurie žinduoliai (šikšnosparniai). Vabzdžių sparnai yra plokštelių formos odos dariniai, susidarę krūtinės segmentų nugarinėje pusėje. Dažniausiai jų būna 2 poros, rečiau 1 pora (dvisparnių; antroji pora rudimentinė, virtusi dūzgais). Daugumos vabzdžių sparnai išraižyti gyslų – chitininių vamzdelių, kuriuose yra trachėjos, nervai, hemolimfa. Pagal struktūrą vabzdžių sparnai būna plėviškieji (ploni, skaidrūs, gyslos ryškios), odiškieji (storesni, ne tokie skaidrūs, gyslos ryškios) ir ragiškieji, arba antsparniai (dar vadinami elitromis; kieti, stori, neskaidrūs, be gyslų). Vabzdžių, turinčių 2 poras sparnų, antrosios poros sparnai visada plėviškieji. Antsparniai tik dengia plėviškuosius sparnus, jie neplasnoja. Paukščių sparnai yra pakitusios priekinės galūnės. Sparno griaučius sudaro petikaulis, dilbis ir pakitusi, redukuota (išlikę tik 3 pirštai) plaštaka. Paukščių sparnai apaugę plunksnomis. Pirmojo plaštakos piršto plunksnos sudaro vadinamąjį sparnelį. Sparno formą (jis būna smailus ilgas arba apvalus trumpas) lemia plasnojamosios plunksnos. Sparnus judinantys raumenys priaugę prie krūtinkaulio keteros.
Kai kurių paukščių (pvz., stručių, pingvinų) sparnai menki arba virtę plaukmenimis, todėl jie skraidyti negali. Šikšnosparnių sparnai yra skraidomosios odos plėvės, įtemptos tarp priekinių galūnių labai pailgėjusių antrojo ir penktojo pirštų, kūno šonų ir užpakalinių galūnių; kai kurių šikšnosparnių tos plėvės apima ir dalį uodegos.