sparnúotoji raketà, valdomoji raketa su sparnais, kuriančiais atmosferoje aerodinaminę keliamąją jėgą skriejant.
Raketos turi skystojo arba kietojo kuro raketinius, reaktyvinius, turboreaktyvius ir kitus variklius. Sparnuotosios raketos leidžiamos iš povandeninių ir antvandeninių laivų, bombonešių, judriųjų antžeminių leidimo įrenginių į taikinius žemėje, jūroje, ore. Sparnuotosios raketos yra strateginės ir taktinės su labai veiksminga taikymo sistema. Svarbiausios dalys: liemuo, varikliai, valdymo sistema, kovinis užtaisas, kuro talpos, sparnai, stabilizatoriai. Sparnuotosios raketos aptikimą ir naikinimą sunkina jų nedideli gabaritai (ilgis apie 6 m, sparno ilgis 2,5 m, korpuso skersmuo apie 0,5 m), skrieja labai žemai (iki 30 m nuo Žemės paviršiaus) aplenkdamos visus reljefo nelygumus.
Sparnuotomis raketomis ginkluotos daugelio šalių kariuomenės. Pirmąja sparnuotąja raketa laikoma vokiečių Fau‑1 (1944). 20 a. viduryje Jungtinėse Amerikos Valstijose sukurta strateginė sparnuotoji raketa Snark ir jos taktinis variantas Matador. Nuo 8 dešimtmečio vidurio imta kurti ir tobulinti Tomahawk tipo sparnuotąsias raketas, skirtas leisti iš povandeninių ir antvandeninių laivų, strateginių bombonešių ir mobiliųjų antžeminių įrenginių. Projektuojant sparnuotąją raketą Tomahawk pasirinkta modulinė konstrukcija, leidusi sukurti didelę šio tipo raketų valdymo, orientavimo ir kovinių užtaisų įvairovę. Raketa turi ikigarsinius reaktyvinius variklius. Strateginės sparnuotosios raketos Tomahawk masė 1225 kg, leidimo nuotolis 2500 km, greitis 800–900 km/h, branduolinis užtaisas 200 kilotonų (kt).
sparnuotoji raketa Tomahawk (Jungtinės Amerikos Valstijos)
Paleidimo sistema vertikali, iš povandeninių laivų – horizontali. Valdymo sistema duomenis gauna iš palydovų, lėktuvų, laivų ir kitų. Turi įtaisus, leidžiančius persiorientuoti skrydžio metu ir atakuoti prioritetinius taikinius. Valdymo punkte stebima raketos skrydžio situacija. Navigacijos sistemos aprūpintos veikimo zonos skaitmeninio reljefinio žemėlapio duomenimis; skrydžio metu mikroprocesorius sugretina turimus duomenis su realios situacijos duomenimis ir gali tikslinti skrydžio trajektoriją. Sparnuotosios raketos Tomahawk buvo naudojamos Persijos įlankos (1981) ir Irako (2003) karo metu, Jugoslavijoje (1995–99), Libijoje (2011) ir kitose konfliktų zonose. Šiomis raketomis t. p. ginkluotos Didžiosios Britanijos karinės pajėgos.
SSRS 20 a. 6 dešimtmetyje pradėjo kurti sparnuotąją raketą Granit, kuri ginkluotosioms pajėgos perduota 1983. Sparnuotoji raketa Granit yra priešlaivinė raketa, pritaikyta paviršiniam ir povandeniniam startui. Turi turboreaktyvinį variklį su kietojo kuro greitintuvu (naudojamu raketai judant po vandeniu). Kilimo masė 7000 kg, kovinės galvutės trotilo ekvivalentas 618 kg, leidimo nuotolis 550 km, skrydžio greitis 2,5 Ma (Macho; 2,5 karto didesnis už garso greitį), skrendant nedideliame aukštyje greitis 1,5 Ma. Naudojant tiesiasrovį variklį skrydžio greitis 4 Ma. Efektyviam sparnuotosios raketos Granit naudojimui sukurta kosminė sistema iš kelių radiolokacinės žvalgybos palydovų, kurių duomenys perduodami į valdymo punktus. Raketa turi autonominę valdymo sistemą (veikia pagal išankstinę programą), kuri leidžia pagal prioritetus pasirinkti taikinius ir atakos taktiką. Leidžiant salvę raketų valdymo sistemos palaiko tarpusavio ryšį ir pasirenka taikinius (principas: vienam taikiniui – viena raketa). Specialios sparnuotosios raketos sistemos apsaugo nuo priešo radioelektroninių kovos priemonių, priešraketinio ginklo ir naudoja priešo ginkluotės klaidinimo priemones. Sparnuotomis raketomis Granit ginkluoti Antej tipo povandeniniai atominiai laivai (po 24 raketas kiekvienas), t. p. sunkieji kreiseriai (po 20 raketų kiekvienas).
sparnuotoji raketa: 1 – valdymo įranga, 2 – kovinis užtaisas, 3 – kuro talpykla, 4 – sparnas, 5 – turboreaktyvinis variklis, 6 – stabilizatorius