spaustùvė, poligrafijos įmonė, spausdinanti knygas, periodinius leidinius ir kitus spaudinius (albumus, kalendorius, atvirukus, pakuotes, žemėlapius, pašto ženklus, dokumentus ir kita). Gamyba apima leidinių spausdinimą (anksčiau ir teksto rinkimą, maketavimą ir kita), brošiūravimą, įrišimą ir kita. Spausdinama giliaspaude, iškiliaspaude, ofsetine spauda, litografija ir kitais spaudos būdais vienspalvė arba spalvota spauda, atliekami apdailos darbai – lakavimas (ištisinis, fragmentinis), dengimas folija ir kita. Spaustuvės gali teikti ir kitas paslaugas (leidybos, fotografavimo, maketavimo). Spaustuvės būna universalios ir specializuotos, t. p. komercinės (knygų, laikraščių, reklamos produkcijos) ir nekomercinės (pvz., įstaigos, politinės partijos, religinės organizacijos vidaus poreikiams).

16 a. spaustuvė Vokietijoje (raižinys)

Istorija

Pirmąją spaustuvę apie 1444 Mainze įrengė J. Gutenbergas. Spaustuvės greitai paplito – iki 1501 Europoje buvo apie 1000 spaustuvių (daugiausia Vokietijoje, Italijoje, Olandijoje). Iš pradžių naudotas J. Gutenbergo presas, nuo 1814 – spausdinimo mašinos. Pirmosiose spaustuvėse dirbo 1–2 žmonės, 15 amžiaus pabaigoje atsirado didelių spaustuvių – A. Kobergerio spaustuvė Niurnberge turėjo 24 J. Gutenbergo konstrukcijos presus ir daugiau kaip 100 darbininkų, Chr. Plantino spaustuvė Antverpene 16 amžiuje turėjo 10 presų. Senosiose spaustuvėse tekstas buvo renkamas rankomis, nuo 1884 – linotipu, dabar rinkimas kompiuterizuotas arba spausdinama pagal leidyklos parengtas spaudos formas.

17 a. spausdinimo presų salė (Plantino-Moretus muziejus Antverpene)

Spausdinimo pradžia Lietuvoje

Lietuvoje pirmąją spaustuvę įsteigė P. Skorina 1522 Vilniuje. 1523–24 Karaliaučiuje pradėjo veikti Weinreicho spaustuvė, 1547 išleidusi pirmąją knygą lietuvių kalba – M. Mažvydo Katekizmą. 16 amžiaus pabaigoje Vilnius tapo vienas reikšmingiausių spaudos centrų Rytų Europoje. 16–18 amžiuje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veikė 46 spaustuvės, daugiausia (16) Vilniuje: Vilniaus akademijos spaustuvė (1575–86 veikė M. Radvilos Našlaitėlio vardu, 16 amžiuje išleista 130, 17 amžiuje – 889 knygos), Mamoničių spaustuvė, Vilniaus Šventosios Dvasios brolijos spaustuvė, Bazilijonų spaustuvė, Lenčickio spaustuvė, Karcanų spaustuvė, Pranciškonų spaustuvė ir kitos. Evangelikų reformatų leidinius lietuvių kalba leido Rheto spaustuvė Kėdainiuose.

Spaustuvės 19 amžiuje

Žymiausios spaustuvės Rusijos imperijos metais: Vilniuje – Zawadzkio spaustuvė, Syrkino spaustuvė, Rommo spaustuvė, Blumowicziaus spaustuvė, Dworzeco spaustuvė, Neumanno spaustuvė, Diecezijos spaustuvė, Pijorų spaustuvė, N. Maco, A. Marcinovskio, A. H. Kirkoro, Vilniaus gubernijos valdybos, Vilniaus universiteto spaustuvės, Kaune – Kauno gubernijos valdybos spaustuvė, F. Lipšico, Š. Sokolovskio spaustuvės. Lietuviškus leidinius daugiausia spausdino Zawadzkio spaustuvė, Vileišio spaustuvė, Kuktos spaustuvė, Banaičio spaustuvė. Mažojoje Lietuvoje pirmosios lietuvių spaustuvės buvo Traušio spaustuvė, Mikšo spaustuvė, lietuvių kultūrai reikšmingos – Weinreicho spaustuvė, Reussnerių spaustuvė, Hartungų spaustuvė, Posto spaustuvė, Jankaus spaustuvė, Jagomasto spaustuvė, Mauderodės spaustuvė. Iki 1939 Mažojoje Lietuvoje veikė 69 spaustuvės (Karaliaučiuje – 23, Klaipėdoje – 20, Tilžėje – 10).

Spaustuvės 20 amžiuje

1906–15 Seinuose veikė stambi spaustuvė Laukaitis, Dvaranauskas, Narjauskas ir bendrovė, spausdinusi daugiausia lietuvių kalba. 1904–40 Didžiojoje Lietuvoje spaustuvių nuolat daugėjo, 1939 buvo apie 110 spaustuvių: Vilniuje 41, Kaune 36, Klaipėdoje 8, Šiauliuose 4. Nors Kaune spaustuvių buvo mažiau, jų įranga buvo geresnė, dirbo daugiau žmonių. Svarbiausios to laikotarpio Lietuvos spaustuvės: Spindulys (1928 reorganizuota iš Valstybės spaustuvės), Šv. Kazimiero draugijos, Raidė, Šviesa, Varpas, Viltis (visos Kaune), Lituania, Rytas, Sieberto spaustuvė (visos Klaipėdoje), Titnagas (Šiauliuose), Dirva (Marijampolėje). Sovietų metais visos spaustuvės buvo nacionalizuotos. 1986 veikė 10 didelių spaustuvių su 34 skyriais. Didžiausios: M. Šumausko (įkurta 1982, sujungus Vaizdo ir Pergalės spaustuves; 1987 daugiau kaip 500 darbuotojų), K. Poželos (įkurta 1950 Spindulio, Vilties spaustuvės pagrindu; 1986 daugiau kaip 750 darbuotojų).

Spaustuvės Rytas gamybos skyrius (20 a. 4 dešimtmetis)

Spaustuvės po nepriklausomybės atkūrimo

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę dalis senųjų spaustuvių nutraukė veiklą, kitos buvo privatizuotos, pertvarkytos į akcines ar uždarąsias akcines bendroves (Spauda, Balto print, įkurta 1996, Aušra, Spindulys, Alytaus spaustuvė, Panevėžio spaustuvė); atsirado naujų – Vilspa, S. Jokužio leidykla - spaustuvė (įkurta 1990), Lietpak (įkurta 1991), Aurika (įkurta 1991), Lietuvos ryto spaustuvė (įkurta 1994, viena didžiausių Baltijos šalyse), Garsų pasaulis (įkurta 1994), Petro ofsetas (įkurta 1994), Respublikos spaustuvė (įkurta 1998), Vakarų spaustuvė (įkurta 2006), Jakšto spaustuvė ir kitos. 21 a. pradžioje Lietuvoje knygų, žurnalų ir laikraščių tiražai mažėjo (2018 vidutinis knygos tiražas apie 1500 egzempliorių), bet didėjo pakuočių ir komercinių spaudinių (bukletų, skrajučių) kiekis. 2013–18 lietuviškos kilmės spaudos gaminių eksportas padidėjo nuo 74,3 iki 96 mln. eurų. Dar poligrafija, poligrafijos pramonė.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką