specifinės vietos kūrinys

specfinės viẽtos kūrinỹs, šiuolaikinės dailės kūrinys (skulptūra, objektas, instaliacija), skirtas konkrečiai natūraliai (gamtos) arba dirbtinei (miesto ar pastato vietai) aplinkai. Kitaip nei tradicinės monumentaliosios dailės kūrinys, specifinės vietos kūrinys neturi puošybinės arba memorialinės paskirties. Specifinės vietos kūrinio forma ir turinys tiesiogiai susiję su eksponavimo vietos ypatumais: kūrinys ir jo aplinka vienas kitą konceptualiai papildo, kuria vaizdines ir prasmines asociacijas. Dažniausiai tai laikini kūriniai, rodomi tam tikrą laiką. Specifinės vietos kūrinys (dar in sito, site‑specific art work) samprata pradėjo klostytis žemės mene 20 a. 7 dešimtmetyje. Žymesni atstovai: M. Heizeris, R. Smithsonas, Patricia Johanson (g. 1940), D. Oppenheimas, Athena Tacha (g. 1936), J. Beuysas, D. Flavinas, D. Smithas, A. Caro, S. Le Wittas, Maxas Neuhausas (1939–2009), A. Goldsworthy, Christo ir Jeanne‑Claude, D. Burenas, R. Serra, Olga Kisseleva (g. 1965), N. Holt, R. Irwinas, Eberhardas Bossletas (g. 1953), grupė Luna Nera ir kiti.