spermatozòidas (gr. sperma, kilm. spermatos – sėkla + zōon – gyvūnas + eidos – pavidalas), spèrmijas, žmogaus, gyvūnų ir daugelio augalų vyriškoji lytinė ląstelė. Žmogaus ir daugelio gyvūnų spermatozoidas yra ląstelė, susidaranti spermatogenezės metu sėklidėse. Spermatozoidas būna apie 60 µm ilgio, susideda iš 4,5 µm ilgio galvutės (plotis 3 µm, storis 1 µm), 1 µm kaklelio ir 55 µm ilgio uodegėlės. Galvutę sudaro akrosoma ir branduolys. Akrosoma dengia spermatozoido 2/3 priekinio paviršiaus ir jos dėka spermatozoidas įsiskverbia į kiaušialąstės vidų. Didžiąją galvutės dalį užima branduolys. Telemeros jungiasi į poras arba tetramerus ir prisitvirtina prie branduolio apvalkalo. Centromeros išsidėsto branduolio centre sudarydamos chromocentrą. Branduolyje yra haploidinis chromosomų rinkinys, jis lemia individo lytį, nes spermatozoidas gali turėti X arba Y lytinę chromosomą. Kaklelyje yra citoplazmos apsuptos centriolės. Nuo distalinės centriolės per uodegėlę eina ašinis siūlas (aksonema). Jis susideda iš fibrilių pluošto. Fibrilėse yra gebančių susitraukti baltymų; susitraukdamas ašinis siūlas judina žiuželį, dėl to spermatozoidas juda. Augalų spermatozoidas būna rutulio, kriaušės, siūlo pavidalo. Dažniausiai labai mažas, su 2 arba daugiau žiuželių. Branduolys didelis, citoplazmos nedaug. Susidaro anteridžiuose.

2115

-akrosoma

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką