Split

Split (Spltas), miestas Kroatijos pietuose, prie Adrijos jūros; Splito‑Dalmatijos apygardos centras.

Split

Plotas 79 km². 161 300 gyventojų (2021); antras pagal gyventojų skaičių (po Zagrebo) Kroatijos miestas.

Prekybos, žvejybos ir keleivių (keltai plaukia į Italijos Anconos ir Pescaros miestus) uostas. Geležinkeliai į Rijeką, Zagrebą, plentai į Herceg Novi (Juodkalnija), Rijeką, Sinjį. Tarptautinis oro uostas. Laivų statyba, statybinių medžiagų (daugiausia cemento), chemijos (plastikų), maisto (žuvų, vaisių ir daržovių perdirbimo), alaus, vyno pramonė. Turizmas. Pajūrio kurortas. Universitetas (įkurtas 1974), Okeanografijos ir žvejybos institutas. Archeologijos (įkurtas 1820), etnografijos (1910), miesto (1946), Kroatijos archeologinių paminklų (1976), jūrų muziejai, mokslo muziejus ir zoologijos sodas, akvariumas. Meno, I. Meštrovićiaus (įkurta 1952) galerijos. Nacionalinis teatras (įkurtas 1893). Tarptautiniai muzikos, teatro (Splitsko ljeto) festivaliai.

Architektūra

Diokleciano rūmų kompleksas (3 a. pabaiga–4 a. pradžia) su senamiesčio kitais statiniais – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1979): jį juosia siena su vartais ir bokštais, jame yra Diokleciano mauzoliejus (7 a. paverstas Šventosios Dvasios katedra, varpinė, 13–15 a.), Jupiterio šventyklos liekanų (8 a. paversta baptisterija). Pranciškonų bažnyčios su vienuolynu (13 a.) fragmentai. Bažnyčios – Švenčiausiosios Trejybės (11 a.), Šv. Martyno (11–12 a.), Šv. Mikalojaus (1889). Neogotikinė rotušė (1443, rekonstruota 19 a., dabar Etnografijos muziejus), Papalićių rūmai (15 a., dabar miesto muziejus), teatro rūmai (1893, 20 a. antroje pusėje rekonstruoti), I. Meštrovićiaus vasarnamis (pastatyta 1939 pagal I. Meštrovićiaus projektą, dabar jo vardo galerija), Splito universiteto biblioteka (2010).

Diokleciano rūmai Splite (4 a. pradžia)

2271

Istorija

4–2 a. pr. Kr. dabartinio Splito vietoje buvo graikų faktorija Aspalatas, nuo 3 a. po Kr. gyvenvietė priklausė Romai (vadinta Spalatu). 295–305 imperatoriaus Diokleciano rezidencija. Nuo 476 priklausė Bizantijai, 7 a. viduryje čia prisiglaudė greta buvusios Salonos, apie 641 sugriautõs avarų ir slavų genčių, gyventojai. Nuo tada sparčiai kūrėsi miestas, viduriniais amžiais buvo svarbus prekybos uostas, amatų ir kultūros centras. Nuo 869 priklausė Kroatijai, 1105–1420 – Vengrijai, 1420–1797 – Venecijai (itališkas miesto vardas – Spalato), 1797–1918 – Austrijai (išskyrus 1806–13, kai buvo užimtas Napoleono I), nuo 1918 – Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystei (nuo 1929 Jugoslavija). Per abu pasaulinius karus buvo okupuotas Italijos kariuomenės. 1991 čia vyko nepriklausomybę paskelbusios Kroatijos ir Jugoslavijos kariuomenių susidūrimai, miestas nukentėjo per bombardavimą.

-Aspalatas; -Spalatas; -Spalatum; -Spalato