sportinis turizmas Lietuvoje

kalnų turizmas (Kaukazas, 2007)

vandens turizmo technikos varžybos Vokės upėje (2007)

žygis slidėmis Snaigė (Vilnius, 2006)

dviratininkų žygis, skirtas Pasaulinei širdies dienai (Vilnius, 2007)

spòrtinis turzmas Lietuvojè. Nepriklausomoje Lietuvoje pradėtos organizuoti poilsinės pažintinės kelionės po šalį (dažniausiai jaunimo).

Po Antrojo pasaulinio karo 1948 išvykas pėsčiomis organizavo Vilniaus universiteto studentai ir dėstytojai. Sportinio turizmo pagrindai susiformavo 6 dešimtmetyje. 1953 įkurta Respublikinė turizmo sekcija, 1958 pradėjo veikti Lietuvos turizmo tarybos sistema. Buvo kuriamos miestų turizmo sekcijos, nuo 1958 steigiami miestų ir rajonų turistų klubai (Vilniuje pirmasis sportinio turizmo klubas įsteigtas 1961). Šiems klubams įsikūrus visoje Lietuvoje pradėta rengti sportinio turizmo pirmenybes (pagal atskiras sporto šakas), nuo 1969 – kalnų turiadas, nuo 1972 – pėsčiųjų, nuo 1982 – slidžių ir vandens sporto turizmo maratonus. Sportiniu turizmu rūpinosi profsąjungos (nuo 1958), jį organizuoti padėjo turizmo įvairių šakų respublikinės komisijos ir Lietuvos turizmo federacija. 1958–91 veikė viena pagrindinių turizmo federacijos komisijų – Respublikinė maršrutinė kvalifikacinė komisija (RMKK), jos pirmininkais buvo E. Perchorovičius (1958–62), K. Monstvilas (1962–65), S. Timonovas (1965–68), G. Čižauskaitė‑Jucienė (1969–91). RMKK organizavo turistines sportines keliones, tvarkė jų įforminimą, apskaitą, rūpinosi kelionių saugumu. 1966–91 Lietuvos turizmo federacija kartu su RMKK organizavo visų turizmo šakų Lietuvos turizmo čempionatus. 1970 įkurtas Masinio turizmo skyrius (vedėjas Rimantas Gogelis), kuris koordinavo sportinio turizmo, turistų klubų veiklą Lietuvoje.

1971–89 SSRS sportinio turizmo čempionatuose Lietuvos komandos iškovojo 16 aukso, 16 sidabro, 13 bronzos medalių komplektų, 1980 – čempionato taurę tarprespublikinėje įskaitoje. Gerų rezultatų pasiekta SSRS slidžių, dviračių, automobilių ir motociklų turizmo pirmenybėse, Pabaltijo turistų sąskrydžiuose. Lietuvos sportinio turizmo mėgėjai keliavo po visus buvusios SSRS geografinius rajonus – nuo Arktikos iki Karakumų dykumų pietinės dalies ir Pamyro rj., nuo Karpatų iki Kamčiatkos ir Kurilų. Ekspedicijų metu keliautojai susipažino su naujais geografiniais rajonais, parengė sudėtingus sportinius maršrutus. Registruotų įvairaus sudėtingumo kategorijų žygių skaičius: 1972 – 347 žygiai, 1974 – 703 (iš jų didžiausio sudėtingumo – 15), 1977 – 923 (22), 1978 – 986 (24), 1981 – 908 (34), 1984 – 897 (16), 1988 – 917 (25), 1990 – 520 (17), 1997 – 112 (6), 2005 – 146 (3). 1965–90 SSRS turizmo sporto meistro vardas buvo suteiktas 84 keliautojams (iš jų 18 moterų). 1978–89 Lietuvos turizmo federacija rengė Geriausio Lietuvos turisto rinkimus, kuriuos laimėjo: 1978 – A. Jucevičius, R. Jatulytė, 1979 – T. Šidiškis, G. Čižauskaitė‑Jucienė, 1980 – Klemensas Ašmonas, G. Štaraitė, 1982 – K. Ašmonas, N. Martinėnaitė, 1984 – N. Kisielius, N. Martinėnaitė, 1985 – V. Varnas, B. Kalkienė, 1986 – N. Kisielius, O. Lukošiūtė, 1987 – Z. Chvojnickis, B. Kalkienė, 1988 – V. Juška, O. Lukošiūtė, 1989 – N. Kisielius, O. Lukošiūtė. Vyko kolektyvų, miestų, rajonų, respublikiniai, sąjunginiai, Pabaltijo, tarptautiniai, įvairių žinybų turizmo šakų ir kompleksiniai turistų sąskrydžiai bei varžybos, sportinių kelionių čempionatai, raliai, maratonai, daugiakovės čempionatai, gelbėjimo darbų varžybos, turiados ir kiti renginiai. Daugelis jų vyksta ir po 1990. Pradėtos rengti turizmo kelionės į Vakarų šalis – 1970 (automobilių), 1984 (urvų), 1988 (dviračių, urvų), 1989 (vandens), į Himalajus – 10 dešimtmetyje (vandens, kalnų) ir kitur. Lietuvos keliautojai organizuoja ir dalyvauja dideliuose tarptautiniuose projektuose. 1998–2000 tarptautiniame Didžiajame tūkstantmečio taikos žygyje aplink pasaulį (24 239 km) dalyvavo 4 Lietuvos dviratininkai. 1995 V ir 1998 VI Pasaulio lietuvių sporto žaidynių programoje buvo turizmo rungtys (pėsčiųjų, vandens, dviračių turizmo), 2005 VII žaidynėse dalyviai rungtyniavo vandens turizmo ralio trasoje.

Sportinį turizmą kultivuojantys klubai 1990 buvo sujungti į Lietuvos turistų klubų asociaciją. 1991 Kūno kultūros ir sporto departamentui ją panaikinus įsikūrė Lietuvos keliautojų sąjunga (LKS) – visuomeninė organizacija, kuri 2007 vienijo 32 keliautojų (turistų) klubus iš 17 miestų. Nuo 1991 Lietuvos keliautojų sąjunga yra Lietuvos asociacijos Sportas visiems, nuo 1992 Tarptautinės sportinio turizmo sąjungos (ISU) narė. 2006 Lietuvos keliautojų sąjungos renginiuose dalyvavo apie 12 000 žmonių. Iki 1992 sportinio turizmo kelionės buvo organizuojamos pagal Turizmo ir ekskursijų Centro tarybos patvirtintas taisykles, 1992 – pagal Lietuvos keliautojų sąjungos taisykles. Įkūrus Lietuvos keliautojų sąjungą buvusios Respublikinės maršrutinės kvalifikacinės komisijos darbą tęsia turizmo klubai ir turizmo ekspertai. Moksleivių ir jaunimo sportiniu turizmu rūpinasi Jaunimo turizmo centras (pertvarkyta Respublikinė jaunųjų turistų stotis, įkurta 1952). 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje populiariausios sportinio turizmo šakos: pėsčiųjų, vandens, kalnų, dviračių. Lietuvoje daugelio mėgstamas vandens turizmas; 87 Lietuvos upės, Lietuvos upių kadastro duomenimis, yra arba gali būti (pavasarį, lietingomis vasaromis) tinkamos vandens turizmui. Gausiausi masiniai renginiai: Pavasario keliais (1959–79), žygis slidėmis Snaigė (nuo 1962), pėsčiųjų turizmo maratonai (nuo 1974), kiti masiniai žygiai, plaukimai.

sportinis turizmas

L: Turisto žinynas Vilnius 1978; Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija Vilnius 1996; Keliautojų sportas 1990–2004 Vilnius 2005.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką