sprendmas, Europos Sąjungos antrinės teisės aktas, taikomas ir privalomas konkrečiam adresatui. Numatytas Romos sutartyje. Sprendimo adresatu gali būti ES valstybė narė (ar kelios jų), t. p. fiziniai ar juridiniai asmenys.
Sprendimas skiriasi nuo reglamento (jis taikomas tiesiogiai ir privalomas visiems ES teisės subjektams), direktyvos (ją vykdant galima pasirinkti įgyvendinimo formas ir būdus), rekomendacijos, nuomonės (jos nėra privalomos).
Sprendimas priimamas ES teisę taikant konkrečiam atvejui, specifiniam klausimui administruoti. ES pirminiuose teisės aktuose (sutartyse) numatytais būdais ES institucijos (pvz., Europos Komisija) gali priimti įvairių rūšių sprendimus: įpareigojančius (pvz., pakeisti ar panaikinti valstybės pagalbos priemones), draudžiančius, leidžiančius (pvz., taikyti išimtis) ir kitus.
Europos Sąjungos Taryba gali pavesti Europos Komisijai konkrečiam atvejui priimti tam tikrą sprendimą. Atsižvelgiant į sprendimo pobūdį, jį turi patvirtinti ir gali teikti pakeitimus ES Taryba ir Europos Parlamentas (EP), kai kuriais atvejais EP pakeitimų teikti negali, kai kuriais – reikia tik ES Tarybos pritarimo, dar kitais (pvz., konkurencijos politikos srityje) – šių institucijų pritarimo nereikia iš viso. Europos Komisija ypač daug sprendimų priima žemės ūkio srityje.