sprendmų priėmmas, vadybos procesas organizacijoje, kai jos tikslams pasiekti pagrindžiamas ir pasirenkamas geriausias iš dviejų ar daugiau alternatyvių problemos sprendimo variantų. Sprendimų priėmimo etapai: problemos apibrėžimas, sprendimo variantų vertinimo kriterijų (jie skirstomi į naudos ir sąnaudų kriterijus) ir galimų sprendimų apribojimų (jie visada sumažina sprendimo variantų įvairovę; pavyzdžiui, riboti ekonominiai ištekliai, teisiniai draudimai) nustatymas, sprendimo variantų paieška, jų palyginimas pagal pasirinktus kriterijus (įvertinant visų galimų alternatyvų privalumus ir trūkumus), geriausio sprendimo pasirinkimas ir įgyvendinimas. Kasdienius paprastus sprendimus organizacijose atsakingi asmenys priima patys, svarbesnius – kolegialiai grupėje, svarbiausius strateginius sprendimus (jų būna labai mažai) dažniausiai priima organizacijos akcininkų ar darbuotojų visuotinis susirinkimas. Kuo reikšmingesni galimi sprendimo padariniai (teigiami ar neigiami), tuo aukštesnio hierarchijos lygio vadovai turi jį priimti. Kuo sudėtingesnė problema ir kuo daugiau joje neapibrėžtumo (arba kuo greičiau ją reikia spręsti), tuo sunkiau racionaliai įvertinti sprendimų padarinius ir tuo svarbesnis tampa intuityvus sprendimų priėmimas. Koks sprendimas bus pripažintas geriausiu, labai priklauso ir nuo jį priimančio asmens, ypač nuo jo požiūrio į neapibrėžtumą ir riziką.

Priimant strateginius sprendimus (taip pat ir valstybių, jų regionų lygiu) tikslinga taikyti kompleksinio daugiakriterio sprendimų pagrindimo metodiką, kuri leidžia analizuoti visus galimų sprendimų vertinimo kriterijus kartu, atsižvelgiant į jų reikšmingumą. Įvertinti sprendimų padarinius kiekybiškai padeda jų matematinis modeliavimas ir kompiuterinės sprendimų paramos sistemos, kurios labai pagreitina sprendimų priėmimo procesą. Jei turimos informacijos nepakanka konkretiems priimamų sprendimų rezultatams numatyti, svarbu, kad ji leistų įvertinti teigiamų ir neigiamų rezultatų tikimybes. Analizuojant alternatyvius sprendimo variantus dažnai gali būti sudaromas sprendimų medis. Tai medžio pavidalo modelis, kuriame nurodomi sprendimo variantai ir jų visi galimi padariniai įvykus ar neįvykus tam tikriems įvykiams, dažniausiai jau nepriklausantiems nuo sprendimą priimančių asmenų valios, bet turintiems įtakos sprendimo rezultatams (kiekvieno alternatyvaus įvykių scenarijaus tikimybė ir prognozuojama nauda arba nuostolis). Pavyzdžiui, priimant sprendimą, ar atidaryti naują įmonės filialą, nagrinėjama, padidės ar sumažės produkcijos kainos, pasikeis ar nepasikeis konkurentų skaičius, mokesčių tarifai ir kita. Kiekvieno galimo scenarijaus tikimybė ir numatomas finansinis rezultatas sudauginami, gauti skaičiai sudedami. Sprendimas ekonomiškai pateisinamas, jei visų jo scenarijų tikimybių ir finansinių rezultatų sandaugų suma yra didesnė kaip 0, o geriausias yra tas sprendimas, kuriam ši suma didžiausia. Sprendimų alternatyvų paiešką palengvina grupinis sprendimų priėmimas (pavyzdžiui, minčių lietus, Delfų metodas), kuris garantuoja daugiau sprendimų variantų pasiūlymų, daugiau kūrybiškumo, žinių ir patirties, bet tuomet galimų sprendimų vertinimas dažniausiai užtrunka ilgiau, nes grupės nariams reikia daugiau laiko susitarti, kokie jų vertinimo kriterijai svarbiausi.

1054

sprendimų medis

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką