sprogdinimas

iškasos elektros linijų atramai sprogdinimo schema: 1 – elektrinis detonatorius, 2 – detonuojamasis laidas, 3 – užtaisai

povandeninis sprogdinimas tankinant gruntą: 1 – švartavimosi įtaisai, 2 – detonuojamoji virvutė arba laidas, 3 – plūdurai, 4 – svarmenys, 5 – lynas, 6 – tankinamas gruntas, 7 – užtaisai

kryptinis sprogdinimas supilant gruntą: 1 – sampilas, 2 – išmetamos uolienos kryptis, 3 – užtaisas, 4 – uolienos paviršius

sprogdnimas, operacijos ir priemonės, inicijuojančios sprogstamosios medžiagos užtaiso sprogimą.

Rūšys

Pagal užtaiso sužadinimo būdą skiriamas ugninis sprogdinimas (naudojamas detonatorius ir Bickfordo virvutė; taip sprogdinami dažniausiai pavieniai užtaisai), elektrinis sprogdinimas (naudojami elektriniai detonatoriai, laidais sujungti su elektros šaltiniu – sprogdinimo mašinėle, galvanine baterija ar kita), mišrusis, pagal pobūdį – momentinis (visi užtaisai sužadinami vienu metu) ir nuoseklusis (užtaisai sužadinami vienas po kito). Sprogstamosios medžiagos užtaisas dedamas šalia sprogdinamo objekto (išorinis užtaisas), į išgrąžas (vidinis užtaisas), pavieniui arba grupėmis (sprogstamoji medžiaga dedama į specialias kameras, paplatintus gręžinius). Karyboje sprogdinama sprogmenimis arba užtaisais.

sprogdinimas kariniame poligone

Elektrinis sprogdinimas naudojamas bet kuriam užtaisų skaičiui ir jų momentiniam arba nuosekliajam reikiamos sekos sprogdinimui. Povandeniniu sprogdinimu naikinamos ar neutralizuojamos povandeninės kliūtys. Sprogdinama įrengiant ar griaunant užtvaras ir fortifikacinius įrenginius, naikinant minas, karo techniką ir šaudmenis, vykdant inžinerinės paramos uždavinius operacijoje (mūšyje), t. p. kovinio rengimo metu. Ūkinis sprogdinimas yra tikslingas valdomas ko nors griovimas, ardymas, medžiagų struktūros keitimas, daromas pagal projektą. Daugiausia sprogdinama statyboje ir kasyboje. Sprogdinimu smulkinami dideli uolienų klodai (atidengiant karjerus, kasant naudingąsias iškasenas arba kitas uolienas karjeruose, šachtose), kasami antžeminiai ir požeminiai kasiniai, pamatų duobės pastatams, elektros linijų atramoms ir kitiems statiniams, iškasos ir pylimai keliams, trupinamas įšalęs gruntas, ištisinis ledas, lyčių sangrūdos, purenamos susigulėjusios uolienos ar kitos medžiagos, griaunami nereikalingi statiniai. Sprogdinant tankinamos nestabilios vandeningos uolienos – taip pakeičiamos jų filtracinės savybės (sumažėja filtracija pro kanalų dugną ir šlaitus).

atvirojo kasybos karjero sprogdinimas

Pilant užtvankas, dambas, pylimus, kasant kanalus, požemines talpyklas ir kitas iškasas dažnai naudojamas reguliuojamas kryptinis sprogdinimas (sprogimo bangos išmestas gruntas nukreipiamas reikiama kryptimi numatytu atstumu). Sprogimo sukelti fizikiniai reiškiniai panaudojami metalams suvirinti (šiuo būdu suvirinama daugelis kitais būdais nesuvirinamų vienarūšių ir nevienarūšių metalų, metalų ir lydinių, pvz., aliuminis su nerūdijančiu plienu, varis su švinu), štampuoti, pjaustyti, stiprinti, kniedyti, nuodegoms nuo metalų valyti. Sprogimo bangos veikiami polimerizuojasi kai kurie joniniai ir radikaliniai monomerai, kitais būdais nesipolimerizuojantys. Sprogdinimu gesinami miškų, durpynų, naftos ir dujų gręžinių gaisrai, didinamas naftos pritekėjimas į gręžinį iš klodo (gręžinio torpedavimas). Požeminio sprogimo sukeltos seisminės bangos naudojamos Žemės plutos sandarai tirti ir naudingųjų iškasenų paieškai (seisminė žvalgyba).

Istorija

Sprogdinimo griaunamoji galia pirmiausia pritaikyta karyboje – apgultų miestų, pilių sienoms griauti. 15 a. naudotos parakinės minos, 16–17 a. – dūminis parakas, nuo 19 a. – ir kitos sprogstamosios medžiagos: nitroglicerinas (1846), dinamitas ir amonitas (1867), piroksilinas (1880), tetrilas (1887), trotilas ir menilitas (1891). 20 a. 5 dešimtmetyje sukurtas branduolinis ginklas. Parakinių užtaisų sprogdinimą štolnėms įrengti imta naudoti 17 a. Slovakijoje, Austrijoje, Švedijoje, Vokietijoje, 19 a. pradžioje – akmens anglims kasti šachtose. Išradus galingesnę sprogstamąją medžiagą – dinamitą – sprogdinimo būdu 19 a. iškasti tuneliai Alpėse. 1924 Jungtinėse Amerikos Valstijose šiuo būdu pirmą kartą užgesintas dujų gręžinio gaisras. Lietuvoje pirmieji žinomi ūkiniai sprogdinimai vyko 1548–72 valant Nemuno vagą – dūminiu paraku buvo sprogdinami slenksčiai ir akmenys (vadovavo inžinierius N. Tarlo).

gyvenamojo namo tikslus sprogdinimas