spygliãkritė, spygliuočių medžių liga. Sukelia Herpotrichia, Hypodermella, Lirula, Lophodermium, Meria, Rhabdocline ir kitų genčių grybai. Eglių paprastąją spygliakritę sukelia grybas Lirula macrospora. Antramečių ūglių spygliai pavasarį gelsta, vėliau džiūsta ir paruduoja. Rudenį jų apatinėje pusėje susidaro pailgi juodi apoteciai. Kitų metų pavasarį spygliai nukrinta. Kėnių spygliakritę sukelia grybas Lirula nervisequa. Požymiai panašūs į eglių spygliakritę. Maumedžių spygliakritę sukelia grybas Meria laricis. Pavasarį spygliai gelsta, paruduoja ir krinta. Ant jų formuojasi smulkios pilkšvos stromos su konidijomis. Spygliai gali apsikrėsti per visą vegetaciją. Maumedžių spygliakritė pavojingiausia 1–2 m. maumedžių daigams. Pocūgių škotiškąją spygliakritę sukelia grybas Rhabdocline pseudotsugae. Vasarą apsikrečia jauni spygliai. Rudenį ant jų atsiranda rausvų dėmelių. Kitais metais tokie spygliai ištisai parausta, ant jų atsiranda apotecių. Spygliai krinta. Per kelis metus netekusios spyglių pocūgės gali nudžiūti. Pušų paprastąją spygliakritę sukelia grybas Lophodermium pinastri ir Lophodermium seditiosum. Spygliai gali apsikrėsti per visą vegetaciją. Rudenį ant jų atsiranda gelsvų dėmelių. Kitų metų pavasarį jie džiūsta, lieka rausvai rudi, atsiranda juosvų konidijomų. Ant nukritusių spyglių susidaro apoteciai. Pušų pilkąją spygliakritę sukelia grybas Lophodermella sulcigena. Serga paprastoji ir kalninė pušys. Spygliai apsikrečia vasarą ir pasidaro violetiniai. Vėliau jie papilkėja ir ilgokai nekrinta. Pušų snieginę spygliakritę sukelia grybas Phacidium infestans. Ji vystosi žiemą po sniegu. Nutirpus sniegui, pušaičių spygliai būna nudžiūvę, pilki, trapūs. Ant jų susidaro apoteciai. Smarkiai nukenčia pušys ten, kur susidaro stora sniego danga. Lietuvoje nuo spygliakritės dažniausiai nukenčia užstelbtos jaunos eglaitės, pocūgės, paprastosios pušys. Apsauga: daigynuose ir pušų medelynuose augalai purškiami fungicidais.
1753