šratnis reiškinỹs, šratnis triùkšmas, sistemą (pvz., organinę medžiagą) sudarančių dalelių (molekulių) diskretumo nulemtos sistemos parametrų (pvz., elektroninės srovės stiprio) atsitiktiniai fizikinių dydžių nuokrypiai nuo vidutinių verčių (fliuktuacijos). Elektronikoje šratinį reiškinį sukelia krūvininkų, kaip diskrečių dalelių, difuzija (dreifas) puslaidininkiuose arba statistinės fizikos dėsnių nulemta elektronų emisija iš katodo vakuuminiuose elektroniniuose prietaisuose. Pvz., vakuuminėje lempoje vykstant elektronų emisijai ties katodo paviršiumi šratinis reiškinys atsiranda ir dėl katodo emituotų elektronų greičio verčių sklaidos, ir dėl to, kad elektrono krūvis yra diskretus. Soties sąlygomis veikiančios vakuuminės lempos katodo srovės šratinio triukšmo tankis apskaičiuojamas remiantis Schottky formule: Sw(I) = eI0; čia e – elektrono krūvis, I0 – pastovioji elektros srovės dalis. Šratinis reiškinys molekulinės elektronikos įtaisuose atsiranda dėl krūvininkų šuolių tarp molekulių. Šviesos detektoriams t. p. būdingas šratinis reiškinys, kai detektuojami pavieniai fotonai – elektromagnetinio lauko kvantai. Šratinis reiškinys lemia fundamentalų signalo triukšmo lygį, kurio sumažinti arba panaikinti (iš principo) yra neįmanoma.
1713