Srebrenica (Srèbrenica), miestas ir savivaldybė (opština) Bosnijos ir Hercegovinos rytuose, į šiaurės rytus nuo Sarajevo, netoli Serbijos sienos. Priklauso Serbų Respublikai (Bosnijos ir Hercegovinos autonominis vienetas).
2241 gyventojas (2013 surašymo duomenys); 527 km2 ploto Srebrenicos savivaldybėje 10 960 gyventojų (2019). Turizmas. Balneologijos kurortas; mieste ir apylinkėse gausu mineralinio vandens versmių. Prie Srebrenicos kasama druska.
Istorija
Srebrenicos apylinkėse nuo seniausių laikų kasta sidabro rūda. Dabartinės Srebrenicos vietoje buvo romėnų gyvenvietė Domavija. 1376 pirmąkart minima kaip Srebrenikas – kasybos ir prekybos (daugiausia Dubrovniko pirklių) svarbiausias centras. Nuo 1463 priklausė Osmanų imperijai. Dėl mieste gyvenusių krikščionių pirklių Srebrenica islamizuota lėčiau nei turkų valdomi kiti miestai. Nuo 19 a. balneologijos kurortas. Po Berlyno kongreso (1878) atiteko Austrijai‑Vengrijai, formaliai valdė Turkija. 1908 Austrijai‑Vengrijai regioną aneksavus kilo Bosnijos krizė. 1918–29 priklausė Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystei, 1929–91 Jugoslavijai, nuo 1991 10 – Bosnijai ir Hercegovinai (pagal 1995 Daytono taikos sutartį – Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos Bosnijos Serbų Respublikai). 20 a. pabaigoje Srebrenica tapo musulmonų bosnių anklavu serbų gyvenamame krašte (1991 bosniai sudarė per 63 % Srebrenicos ir per 75 % Srebrenicos apylinkių gyventojų).
Srebrenicos-Potočarų 1995 genocido memorialas ir kapinės (Potočarai, Srebrenicos savivaldybė; 5 km į šiaurę nuo Srebrenicos)
1992 04 Srebrenicą pirmą kartą užėmė Bosnijos serbų kariniai junginiai. 1992 05 bosniai miestą atsiėmė (kaltinami 1992–95 išžudę apie 1000 civilių Srebrenicos apylinkių gyventojų serbų, kitais duomenimis, per 400 karių ir apie 120 civilių). 1992 vasarą serbų pajėgos apsupo Srebrenicą, 1993 pavasarį Saugumo Taryba paskelbė Srebrenicą Jungtinių Tautų saugumo zona. Į Srebrenicą suplūdo dešimtys tūkstančių pabėgėlių bosnių iš krašto kitų gyvenviečių. 1995 07 Bosnijos serbų kariniai daliniai, vadovaujami generolo Ratko Mladićiaus, miestą užėmė. Serbai kaltinami per vadinamąsias Srebrenicos žudynes išžudę apie 8000 vyrų bosnių. 2007 Tarptautinis Teisingumo Teismas Srebrenicos bosnių žudynes pripažino genocidu. Ratko Mladićius 2017 nuteistas kalėti iki gyvos galvos Jungtinių Tautų karo nusikaltimų buvusioje Jugoslavijoje tribunolo (įkurtas 1993 Hagoje).