Śrem (Srèmas), miestas Lenkijos vidurinės dalies vakaruose, Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, į pietus nuo Poznanės, abipus Wartos upės; apskrities centras.
28 835 gyventojai (2021). Per Śremą eina Poznanės–Rawicziaus plentas. Ketaus liejykla Śrem SA (apie 50 000 t liejinių per metus; daugiausia naudojami laivų statybos pramonėje, variklių gamyboje, žemės ūkyje). Nedidelės baldų, elektrotechnikos, chemijos (gaminiai iš polimerų), siuvimo, maisto (pieno) pramonės įmonės. Śremo investicijų parkas (priklauso Wałbrzycho laisvajai ekonominei zonai). Turizmas. Poznanės universiteto skyrius. Viešoji biblioteka. Śremo muziejus.
Architektūra
Bažnyčios – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (1437–70, varpinė, koplyčia, abi 16 a.), Šventosios Dvasios (16 a. pabaiga, rekonstruota 1840), Švenčiausiosios Jėzaus Širdies (pradėta 1977, pašventinta 1993). Barokinis pranciškonų vienuolyno (17–18 a.) su Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (17 a. pirma pusė) ansamblis, rotušė (1838).
Istorija
Apie 1000 pirmą kartą paminėta prekybos ir amatų gyvenvietė, vėliau įtvirtinta. 1136 minimas kaštelionijos centras. 1253 suteiktos miesto teisės. 14 a. tapo seniūnijos centru. 1331 miestą suniokojo Vokiečių ordino kariuomenė, jis nukentėjo per 1383 Lenkijos pilietinį karą. 1393 atkurtas. 15–16 a. klestėjo. 17 a. sugriautas Švedijos kariuomenės, smuktelėjo. Po Abiejų Tautų Respublikos II padalijimo Śremas atiteko Prūsijai, 1806 – Varšuvos kunigaikštystei, 1813–15 priklausė Rusijai, po 1815 – Prūsijai (Poznanės didžiajai kunigaikštystei). 19 a. miestas išsiplėtė. 1939 Śremą užėmė nacių Vokietijos kariuomenė, 1945 – SSRS kariuomenė. Nuo 1975 – apskrities centras.
2271