sriuba

ukrainietiški barščiai

sriubà, vralas, skystas valgis, pirmasis pietų patiekalas. Ruošiama karšta (skaidri, pertrinta, pieniška) ir šalta (daržovių, džiovintų ir šviežių vaisių, duonos giros) sriuba. Be skysčių (mėsos, kaulų, žuvų sultinio, daržovių, kruopų nuoviro, pieno), į sriubą dedama priedų (mėsos, žuvies gabaliukų, daržovių, kruopų, makaronų) ir prieskonių. LIETUVOJE anksčiau sriuba buvo ir vienas pusryčių ar vakarienės patiekalų. Iki 20 a. vidurio Dzūkijoje, Pietų Žemaitijoje ir Užnemunėje pusryčių sriuba buvo laikoma ir pietums (dažniausiai virta mėsiška raugintų kopūstų arba burokų sriuba). Žemaitijoje, be minėtų sriubų, pietums dar buvo verdama bulvienė. Klaipėdos krašte pusryčiams buvo verdama pieniška kukulaičių sriuba. Vakarienei visoje Lietuvoje dažniausiai būdavo verdama pieniška miltinių arba bulvinių kukulaičių, kruopų, vėliau ir makaronų sriuba. 20 a. pradžioje pradėta virti ir saldžią sriubą.

2691