Środa Wielkopolska (Didžiõsios Lénkijos Srodà), miestas Lenkijos vidurinės dalies vakaruose, Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, į pietryčius nuo Poznanės; apskrities centras.
24 225 gyventojai (2021). Środa Wielkopolska įsikūrusi prie Maskawos upės (Wartos intakas); prie jos susidaręs dirbtinis Środos ežeras. Per Środa Wielkopolska eina Poznanės–Didžiosios Lenkijos Ostruvo geležinkelis ir plentas. Maisto (cukraus, vaisių ir daržovių, vyno, pieno), siuvimo, metalo gaminių, gumos, sanitarinės keramikos pramonė. Turizmas; siaurasis geležinkelis į Zaniemyślį. Didžiosios Lenkijos visuomenės ir ekonomikos mokslų aukštoji mokykla. Biblioteka.
Architektūra
Bažnyčios: vėlyvosios gotikos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (apie 1428, išplėsta 15 a. pabaigoje–16 a. pradžioje, koplyčia, apie 1602), neoromaninė Švč. Jėzaus Širdies (1888); rotušė (apie 19 a. vidurys). Netoli Środa Wielkopolska (Koszutų gyvenvietėje) yra 18 a. pabaigos rūmai (dabar krašto muziejus). Į pietvakarius nuo Środa Wielkopolska yra saugoma gamtos teritorija – Środos pelkės.
Istorija
Žmonių gyventa jau trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų. 1228 paminėta Środa. 1331 suteiktos miesto teisės. 15 a. – Poznanės ir Kaliszo vaivadijų bajorų seimų centras. 16–17 a. amatų ir prekybos centras. 1703 čia sudaryta konfederacija prieš Augustą II. 1655, 1703 miestą sunaikino Švedijos kariuomenė. Po Abiejų Tautų Respublikos II padalijimo Środa atiteko Prūsijos karalystei, 1807–15 priklausė Varšuvos kunigaikštystei, 1815–1919 – Prūsijai. Vienas 1848 sukilimo centrų. 19 a. išsiplėtė, nutiestas geležinkelis, pastatyta mašinų gamyklų, suaktyvėjo prekyba. 1939–45 okupuota nacių Vokietijos. Nuo 1968 vadinama Środa Wielkopolska. 1807–1975 ir nuo 1999 – apskrities centras.