SSRS–Súomijos kãras, Tęstnis kãras, 1941–44 Suomijos ir nacių Vokietijos karinis konfliktas su SSRS. Antrojo pasaulinio karo dalis.
Antrasis SSRS–Suomijos karas prasidėjo 1941 06 22, praėjus 15 mėn. po 1939–40 Žiemos karo. Suomiai siekė atgauti per šį karą prarastas teritorijas ir prisijungti Rytų Kareliją. Tai atitiko ir Trečiojo reicho ekspansinius planus, be to, negalėjo būti įgyvendinta be Reicho pagalbos. Bendras karo strateginių veiksmų planas buvo parengtas dalyvaujant Suomijos ir Vokietijos politikos veikėjams ir karo vadams. 1941 05 25–28 Zalcburge ir 06 03–06 Helsinkyje sutarta dėl vokiečių dalinių atvykimo ir suomių mobilizacijos pradžios 06 15.
SSRS strategija buvo nukreipta į buvusios Rusijos imperijos teritorijų grąžinimą. Sovietų Šiaurės frontą Suomijos pasienyje sudarė 18 divizijų (apie 450 000 žmonių). 23‑ioji armija buvo dislokuota Karelijos sąsmaukoje, 7‑oji – Ladogoje, 14‑oji – Murmanske. 8 oro pajėgų divizijos (apie 700 lėktuvų) nebuvo sunaikintos per vokiečių antskrydžius pirmomis SSRS–Vokietijos karo dienomis (tai ištiko 9/10 SSRS oro pajėgų). Sovietų Baltijos laivyną sudarė 2 koviniai laivai, 2 lengvieji kreiseriai, 47 dideli torpediniai kateriai, 75 povandeniniai laivai, daugiau kaip 200 mažesnių laivų ir šimtai lėktuvų.
Suomijos karines pajėgas sudarė apie 475 000–500 000 mobilizuotų karių, 14 divizijų (vadas C. G. E. Mannerheimas); 2‑asis ir 3‑iasis korpusai buvo dislokuoti prie Karelijos sąsmaukos, Karelijos armija (6‑asis ir 7‑asis korpusai – 7 divizijos, tarp jų – vokiečių 163‑ioji pėstininkų divizija) – į šiaurę nuo Ladogos ežero, 14‑asis divizionas – Kainuu regione. Suomijos oro pajėgas 1941 07 sudarė 235 lėktuvai. Suomių artilerija buvo stipresnė nei per Žiemos karą, nors trūko motorizuoto transporto. Norvegijos armija (AOK Norwegen), kurią sudarė 4 divizijos (iš viso apie 67 000 vokiečių karių) laikė Arkties frontą, kuris driekėsi maždaug 500 km per Suomijos Laplandiją.
Suomijos ofenzyva 1941
1941 06 22 Suomijos pajėgos pradėjo operaciją Regata – dislokavo karius Alandų salose. Nors 1921 Alandų konvencijoje buvo nuostatos, leidžiančios Suomijai ginti salas per išpuolį, šios operacijos derinimas su Vokietijos puolimu ir salose veikusių SSRS konsulato darbuotojų suėmimas reiškė, kad sutartis buvo pažeista. Prasidėjus operacijai Barbarossa (Barbarosos planas) 1941 06 22, SSRS pradėjo oro antpuolius: 460 naikintuvų ir bombonešių nusitaikė į Suomijos 19 oro uostų. Nors suomių oro gynyba sunaikino 23 sovietų bombonešius, antskrydžiai pridarė daug žalos. 06 26 Suomijos prezidentas R. H. Ryti per radiją pasakė garsiąją kalbą apie Tęstinį karą.
Suomių puolamieji veiksmai (ofenzyva) prasidėjo 1941 07 10. Kariuomenės 6‑asis korpusas liepos 16 pasiekė Ladogos šiaurines pakrantes ir perskyrė SSRS kariuomenės 7‑ąją armiją į dvi dalis. Suomijos 2‑asis korpusas liepos 31 pradėjo puolimą Karelijos sąsmaukos šiaurėje. 1941 08 09 suomiai apsupo SSRS pajėgas šiaurės vakariniame Ladogos krante (vėliau šios SSRS divizijos evakavosi Ladogos ežeru). 08 22 4‑asis suomių korpusas pradėjo Vyborgo puolimą, kitą dieną 2‑asis korpusas pasiekė Vuoksi upę ir apsupo Vyborgą (Viipuri) ginančias SSRS pajėgas. Įsakymas atsitraukti atėjo per vėlai ir sovietams kainavo didelių nuostolių; didžioji dalis jų pajėgų vėliau evakuota per Koivisto salas. SSRS 23‑ioji armija nebuvo pajėgi sulaikyti šio suomių puolimo, ir 1941 09 02 suomiai pasiekė 1939 sieną. Suomijos ir Vokietijos ofenzyva padalijo sovietų frontą į Leningrado ir Karelijos frontus.
Suomijos kariai kerta 1940 taika nustatytą SSRS ir Suomijos sieną (1941 07 12)
Suomijos puolimas sustojo ties Beloostrovo, Sestros, Ochtos, Lemblovo ir Ladogos linija, apie 30 km nuo Leningrado. 1941 09 01 Suomijos kariuomenės 4‑ajam korpusui sumušus SSRS 23‑iąją armiją prie Porlampi, frontas stabilizavosi, tai leido vokiečiams pradėti Leningrado apgultį. 09 09 Suomijos Karelijos armija pradėjo puolimą Petrozavodsko, Onegos ežero ir Svirės upės kryptimi. Vokietijos armijų grupė Šiaurė judėjo iš pietų Svirės link ir užėmė Tichviną, tačiau SSRS pajėgoms kontratakuojant vokiečiai buvo priversti atsitraukti prie Volchovo upės. 12 06 suomių puolimas Rytų Karelijoje buvo sustabdytas. Per 5 mėnesių kampaniją Suomija neteko apie 75 000 karių (iš jų 26 355 žuvo), SSRS – apie 230 000 karių (iš jų apie 50 000 pateko į nelaisvę).
Vokiečių tikslas Karelijoje buvo Murmanskas – vienintelis visus metus neužšąlantis jūrų uostas, SSRS naudotas lendlizo paramai iš Jungtinių Amerikos Valstijų gauti. Jungtinė Vokietijos, Norvegijos ir Suomijos divizijų operacija Sidabrinė lapė (vokiškai Silberfuchs, suomiškai Hopeakettu) prieš besiginančias SSRS 14‑ąją ir 54‑ąją šaulių divizijas prasidėjo 1941 06 29. Iki 1941 11 dėl didelio SSRS pajėgų priešinimosi, atšiauraus arktinio klimato, puolimui netinkamo reljefo ir Jungtinių Amerikos Valstijų dėl lendlizo suomiams daromo spaudimo buvo pasistūmėta vos per 30 km nuo Kirovo geležinkelio.
1941 07 19 Rytų Karelijoje suomiai organizavo karinę administraciją siekdami inkorporuoti regioną į Suomiją. Buvo numatyta karui pasibaigus iškeldinti rusų tautybės gyventojus (apie pusę visos regiono populiacijos) ir jų vietoje apgyvendinti suomius bei karelus. Daugumą teritorijos gyventojų sovietai evakavo dar iki karo veiksmų pradžios, tačiau liko apie 85 000 žm. (daugiausia senyvo amžiaus, moterys, vaikai). Apie 30 % rusų tautybės gyventojų buvo uždaryta į koncentracijos stovyklas, kur 1941–42 žiemą apie 3500 jų mirė (daugiausia nuo bado). Vėliau materialinės sąlygos gerėjo, C. G. E. Mannerheimas pasikvietė Raudonojo Kryžiaus inspekciją.
Karo veiksmai 1942–1944
1942–43 fronto linija pakito nedaug. 1942 01 sovietų Karelijos frontas bandė atkovoti 1941 pabaigoje prarastą Medvežjegorską (suomiškai Karhumäki), balandį SSRS pajėgos pradėjo puolimą Svirės fronte, 1942 – Kestengos (Kiestinki) regione Laplandijoje. Visi SSRS puolimai dėl pernelyg išplėtotų karių linijų ar atkaklaus suomių pasipriešinimo buvo atremti. 1942 09 SSRS pajėgos vėl atakavo Medvežjegorską, tačiau sugebėjo suomių linijas nustumti tik 500 m maždaug 1 km ilgio fronto ruože. Vėliau tą mėnesį vokiečių kontrataka įveikė SSRS dviejų batalionų desantą Petsame. 1942 06 04 C. G. E. Mannerheimas, nepaisydamas A. Hitlerio raginimų, atsisakė dalyvauti Leningrado blokadoje (Leningrado mūšis), motyvuodamas siekimu ateityje išvengti SSRS provokacijų.
Nuo 1941 08 Ladogoje buvo dislokuota suomių 150 greitaeigių katerių, 2 minų klojėjai ir 4 garlaiviai. Suomijos generolas Paavo Talvela (1897–1973) 1942 05 17 pasiūlė sukurti Ladogoje jungtinę suomių, vokiečių ir italų flotilę, skirtą lendlizo Murmansko konvojams blokuoti. Flotilę sudarė 4 italų ir 1 suomių torpedinės motorinės valtys, 4 vokiečių minų klojėjai. Operacijos pradėtos 1942 08, buvo paskandinta nemažai katerių ir valčių, atakuotos priešo pakrančių karinės bazės ir kariuomenės daliniai. Nepaisant blokados SSRS Baltijos laivynas galėjo veikti iš Leningrado. 1941 09 buvo paskandintas suomių laivas Illmarinen, 1942 pradžioje sovietai atsiėmė Goglando salą, tačiau pavasarį vėl prarado ją ir Bolšoj Tiuterso salą. Sėkmingos sovietų povandeninių laivų operacijos 1942 vasarą paskatino vokiečius tiesti priešpovandeninius tinklus ir įrengti minų laukus tarp Porkkalos pusiasalio ir Naissaaro – tai SSRS povandeniniams laivams tapo neįveikiama kliūtimi. Suomijos radijo žvalgyba perėmė Sąjungininkų pranešimus apie tiekimo kolonas į Murmanską ir perdavė informaciją Abverui.
Suomijos šturmo grupės kariai puola SSRS kariuomenės pozicijas (1942 06 01)
Sovietų ofenzyva 1944
1943 03 Suomijos ministras pirmininkas Edwinas Linkomiesas sudarė naują kabinetą, kurio tikslas buvo sudaryti taiką. 1943 ir 1944 Suomija užmezgė santykius su Vakarų sąjungininkais ir SSRS, tačiau konkrečių sutarčių nebuvo pasirašyta. J. Stalinas nusprendė priversti Suomiją pasiduoti po Helsinkio bombardavimo 1944 02, bet suomių priešlėktuvinė gynyba atrėmė tris dideles priešo oro atakas (tik 5 % sovietų bombų pasiekė savo tikslą). 1944 04 Suomija atsisakė pradėti taikos derybas dėl jai nepalankių SSRS keliamų sąlygų. 06 09 SSRS pajėgos pradėjo puolimą Karelijos sąsmaukos ir Ladogos kryptimi, tuo pačiu metu Vakarų sąjungininkai išsilaipino Normandijoje (Normandijos operacija, planas suderintas Teherano konferencijoje). SSRS artilerija ir didesnė kariuomenė pralaužė pagrindinę suomių gynybos liniją, sovietai prasiskverbė iki antrosios gynybos linijos (Vammelsuu–Taipale) ir 06 20 užėmė Vyborgą (Viipuri). Tai privertė suomius atitraukti pajėgas nuo Petrozavodsko (dėl to sovietai 06 28 jį užėmė).
1944 06 25–07 09 įvyko lemiamas Tali–Ihantalos mūšis (netoli Vyborgo), laikomas didžiausiu Skandinavijos karų istorijoje. 06 20–24 Suomijos kariuomenės 18‑oji divizija, 3‑ioji brigada ir 13‑ojo pulko 3‑iasis batalionas (iš viso apie 50 000 žm.) gynėsi nuo sovietų 97‑ojo ir 109‑ojo pulkų ir 152‑osios tankų brigados (iš viso apie 150 000 žm., sovietų duomenimis, iki 60 000 žmonių). Gynėjai atlaikė galingas SSRS artilerijos bei oro atakas ir laimėjo laiko rezervams pritraukti. 06 25 sovietai mėgino prasiveržti prie Tali kaimo, Leitimojarvi ežero ir kitur, tačiau buvo sustabdyti. Pasitelkę rezervus suomiai surengė kontrpuolimą. SSRS pajėgos, praradusios kelis tankus ir nemažai kareivių, buvo priverstos atsitraukti. 06 27–30 suomiai kartu su vokiečių 303‑iąja šaulių brigada mėgino perimti iniciatyvą, tačiau nutrūkus vidaus komunikacijai jiems nepavyko apsupti tankų ir artilerijos pranašumą turinčių SSRS pajėgų Talinmylly gyvenvietėje.
Laimėtos 72 val. leido Suomijos kariuomenės 6‑ajai ir 11‑ajai divizijoms laiku pasiekti mūšio vietą. 06 28 suomiai ir vokiečiai bombardavo SSRS dalinius, bet ir šie (276‑oji bombonešių divizija) intensyviai atakavo suomius. Kitą dieną suomiams didelių aukų kaina pavyko atkurti pakrikusią gynybą, 06 30 jie užėmė gynybos liniją, kurios 90 % sudarė vandens kliūtys – tai leido organizuoti tvirtą gynybą siauruose ruožuose ir atmušti visas sovietų atakas. 07 01–09 suomių artilerija šalies mastu buvo sukoncentruota maksimaliai (pagal artilerijos generolo Vilho Petterio Nenoneno metodą, kuris leido lengvai koreguoti ugnį ir greitai keisti taikinius). Kritiniame Inhantalos ruože Suomijos gynėjai sutelkė ugnį taip, kad sumuštų besiveržiantį SSRS pajėgų smaigalį. Tai privertė SSRS karinę vadovybę keisti taktiką, ir ji 07 09 nutraukė puolimą, perkeldama savo dalinius į Estijos frontą prie Narvos. Suomiai perėmė sovietų radijo signalus, sėkmingai organizavo gynybą ir karo aviacijos veiksmus. Tai leido Suomijai, jau išnaudojusiai didžiąją savo karo resursų dalį, jai palankiomis sąlygomis baigti karą, sudaryti paliaubas su SSRS ir išsaugoti valstybingumą.
Pasak suomių šaltinių, šiame mūšyje SSRS neteko 300 tankų, apie 280 lėktuvų, žuvo apie 5000, sužeista apie 15 000 karių. Suomijos pusėje žuvo apie 1100 karių, apie 6300 sužeista, apie 1100 dingo be žinios.
Paliaubų sutartis
Suomijos vyriausybė atsisakė toliau derėtis, kol sovietai nesustabdys savo puolimo, ir remdamasi vadinamuoju Ryti–Ribbentropo susitarimu (1944 06 26) sustiprino savo pajėgas vokiečių daliniais. Tik sovietų puolimui sustojus, Suomijos prezidentas R. H. Ryti 07 28 atsistatydino ir kreipėsi į C. G. E. Mannerheimą su prašymu, kad šis kandidatuotų į prezidentus; tai turėjo leisti Suomijai pasitraukti iš ankstesnio susitarimo su Vokietija ir sudaryti su SSRS paliaubas. 09 02 C. G. E.Mannerheimas laiške A. Hitleriui pranešė, kad Suomija pasitraukia iš karo, 09 04 jis tapo naujuoju Suomijos prezidentu. A. Hitlerio planai per karinį perversmą pakeisti C. G. E. Mannerheimą sau palankiu asmeniu liko neįgyvendinti.
Suomijos prezidentas R. H. Ryti (priekyje dešinėje) ir maršalas C. G. E. Mannerheimas (šalia) inspektuoja kariuomenę (Enso, dabar Svetogorskas, 1944 06 04)
1944 09 19 Suomija pasirašė paliaubų sutartį su SSRS bei Jungtine Karalyste. Suomija turėjo atiduoti Sovietų Sąjungai dalį Karelijos ir Sallos, t. p. salas Suomijos įlankoje, Petsamo sritį ir 50‑čiai metų išnuomoti Porkkalos pusiasalį SSRS karinei bazei (grąžinta Suomijai 1956). Be to, Suomija privalėjo praleisti SSRS karinį tranzitą, per 6 m. išmokėti 300 mln. JAV dolerių reparacijas, legalizuoti Suomijos komunistų partiją ir uždrausti politines jėgas, sovietų laikomas fašistinėmis. Asmenys, SSRS laikomi kaltais dėl karo, privalėjo būti suimti ir teisiami (prezidentas R. H. Ryti kalėjo Suomijoje, amnestuotas 1949).
Karo padariniai
Antrajame SSRS–Suomijos kare žuvo apie 63 200 Suomijos karių, apie 158 000 sužeista, apie 3500 pateko į nelaisvę. 939 suomių civiliai žuvo per sovietų oro antskrydžius, 190 nužudyta sovietų diversantų. Suomijos fronte žuvo apie 16 000 Vokietijos (apie 60 000 sužeista, apie 6800 dingo be žinios) ir apie 250 000 SSRS karių (apie 500 000–575 000 sužeista, apie 56 000–64 000 pateko į nelaisvę, iš jų 18 318 žuvo koncentracijos stovyklose; iki 1944 12 30 į SSRS sugrįžo apie 42 000 sovietų karo belaisvių).
Vokietijos pajėgos paliko Suomijos teritoriją. Vokietijai atsisakius išvesti savo kariuomenę iš Laplandijos (nenorėjo prarasti nikelio šachtų) tarp Suomijos ir Vokietijos kilo 1944–45 Laplandijos karas. Vėliau Suomija turėjo atsisakyti Marshallo plano teikiamos paramos. Apie 260 000 Karelijos gyventojų evakavosi į Suomiją, apie 56 000 suomių buvo deportuota į SSRS centrinius regionus.
Suomija neteko 1/5 savo teritorijos, 11 % gyventojų ir Vyborgo (antro pagal dydį miesto), tačiau antrą kartą (pirmą – 1940) išvengė kitų Baltijos šalių, kurios buvo aneksuotos ir tapo sovietinėmis respublikomis, likimo. Dėl atkaklaus suomių tautos priešinimosi nei SSRS sąjunga su nacių Vokietija 1939–41, nei Vokietijos (jau kaip Suomijos sąjungininkės) pralaimėjimai 1944–45 neleido SSRS prisijungti visos Suomijos teritorijos.
A. J. Schwartz America and the Russo–Finnish War New York 1960; E. Jutikkala, K. Pirinen A History of Finland New York 1988; O. Vehviläinen Finland in the Second World War: Between Germany and Russia New York 2002; T. Kinnunen, V. Kivimäki Finland in World War II: History, Memory, Interpretations Leiden 2011; H. O. Lunde Finland's War of Choice: The Troubled German-Finnish Alliance in World War II Newbury 2011; Ph. Jowett, B. Snodgrass Finland at War 1939–45 London 2012; V. Nenye, P. Munter, T. Wirtanen, Ch. Birks Finland at War: The Continuation and Lapland Wars 1941–45 Oxford 2016.
1088
-antrasis SSRS–Suomijos karas