Stabat Mater (lot. Stabat Mater (dolorosa) – Stovėjo motina (skausminga), vėlyvųjų viduramžių sekvencija, kurios teksto autoriumi laikomas pranciškonų vienuolis Jacopone da Todi. Pagal formą – tai tipiška vėlyvoji rimuota sekvencija, pagrįsta suporuotomis trijų eilučių strofomis (schema – aab aab). Viduramžiais buvo dar bent 3 to paties tipo giesmės (Stabat Mater speciosa, Stabat iuxta Christi ir Stabat Virgo). Jos buvo giedamos skirtingomis, dažnai kitų giesmių, melodijomis. Mišių liturgijoje Stabat Mater pradėta giedoti nuo 15 a. (per Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo šventę). Po Tridento susirinkimo (1545–63) liturgijoje Stabat Mater atsisakyta, bet kaip giesmė ir toliau giedota. 1727 grąžinta kaip sudėtinė Mišių liturgijos dalis, kai popiežius Benediktas XIII ją susiejo su Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios švente (Septynių Marijos Skausmų šventė, švenčiama rugsėjo 15 d.). Dabartinė vienbalsė Stabat Mater melodija, manoma, buvo sukurta 15 amžiuje. Tada pagal šios sekvencijos tekstus kurtos ir daugiabalsės giesmės, tarp autorių – J. Browne’as, R. Huntas ir kiti. Renesanso epochoje Stabat Mater sukūrė Josquinas des Prés, J. Gaffurius, G. P. da Palestrina, O. di Lasso (aštuonbalsė Stabat Mater išleista jo rinkinyje Sacrae cantiones 1585). Tarp baroko autorių minėtini A. ir D. Scarlatti, A. Caldara, J. B. Pergolesi. 18 a. 2 pusėje Stabat Mater kūrė W. A. Mozartas, J. Haydnas, L. Boccherini. 19 a. Stabat Mater pradėta traktuoti kaip atskiras vokalinis orkestrinis žanras. Tokią Stabat Mater solistams chorui ir orkestrui su ryškia savo operų stilistika sukūrė G. Rossini. A. Dvořákas Stabat Mater kompoziciją išplėtė iki oratorijos. Vienas geriausių 19 a. Stabat Mater pavyzdžių – F. Liszto Stabat Mater (oratorijos Kristus dalis, 1867). 19 a. pabaigoje Stabat Mater sukūrė G. Verdi. 20 a. Stabat Mater (kaip atskirų kūrinių ir kaip stambių formų numerių) sukūrė Z. Kodály, K. Szymanowskis, F. Poulencas, K. Pendereckis, V. Thomsonas ir kiti. Stabat Mater sukūrė lietuvių kompozitoriai B. Kutavičius (Saulėlydžio vartai 1995), O. Narbutaitė (Trys Dievo Motinos simfonijos, III simfonija, 2003), K. Vasiliauskaitė (2006).

2752

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką