Stãkliškės, kaimas Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, 10 km į rytus nuo Jiezno; seniūnijos, parapijos centras. 700 gyventojų (2012). Pro kaimą eina Vilniaus–Marijampolės plentas. Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia. Alkoholinių gėrimų gamybos bendrovė Lietuviškas midus. Paštas, pirminės sveikatos priežiūros centras, vidurinė mokykla (iki 1945 pradinė, 1945–51 progimnazija, 1951–54 septynmetė), ikimokyklinio ugdymo skyrius, kultūros ir laisvalaikio centras, biblioteka (įkurta 1937). Paminklas Nepriklausomybės dešimtmečiui pažymėti (pastatytas 1997). Į rytus nuo kaimo yra Stakliškių piliakalniai ir pilkapynas. Prie kaimo rastas Stakliškių lobis.

Stakliškių herbas

Architektūra

Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia Stakliškėse (1760–76)

Vėlyvojo baroko Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia (1760–76), šventoriaus tvora su 4 vartais ir sandėlis (abu 18 a. antros pusės); kompleksą fundavo Stakliškių seniūnijos valdytojas J. T. Doroszkiewiczius Bouffałas. Bažnyčioje – barokinis altorius su skulptūrine grupe Jėzaus krikštas ir sakykla su skulptūra (abu 18 a.), vitražas Aušros vartų Marija (19 a. pabaiga), varpas (nuliedintas 1631 meistro J. Kenigo), yra 18–19 a. paveikslų (tarp jų – Marija Škaplierinė, Mirštantis Kristus), žvakidžių (18–19 amžius). Stakliškių alaus darykla (1890): salyklo bokštas ir sandėlis. Koplytėlė su Kristaus, nešančio kryžių, skulptūra (18 amžius).

Stakliškių alaus daryklos salyklo bokštas (1890)

2271

Istorija

Manoma, jau 13–14 a. būsimųjų Stakliškių teritorijoje buvo miesto tipo gyvenvietės užuomazgų. Stakliškės minimos 1375 ir 1377 kryžiuočių karo kelių aprašymuose. 15 a. Stakliškėse įkurtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras (buvo valsčiaus centras). 1513 minimas Stakliškių miestelis, 1520 – miestas. 16–18 a. Stakliškės – seniūnijos centras. Iki 1596 pastatyta bažnyčia, įsteigta parapija. Stakliškės pažymėtos 1613 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje. 1639 miesteliui suteikta prekymečio privilegija (1759 – turgaus ir 2 prekymečių).

Nukentėjo per 17 a. vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karus su Rusija ir Švedija. 18 a. pradžioje iš netoli esančių Žiupos (Stakliškių) mineralinių šaltinių bandyta garinimu išgauti valgomosios druskos. Nuo 1777 minima parapinė mokykla. 1789 Stakliškėse buvo 63 namai. 1792 Stakliškės gavo Magdeburgo teisę. Po 1795 dvarą perėmė Rusijos iždas. Per 1830–1831 sukilimą F. Modzalevskis Stakliškių parapijoje sudarė sukilėlių būrį.

19 a. 5 dešimtmetyje panaudojant Žiupos mineralinius šaltinius pradėtas steigti Stakliškių kurortas, 6 dešimtmetyje kasmet jame gydėsi po 200 žmonių (po 1857 gaisro kurortas žlugo). 1858 ir 1876 miestelis degė. Per 1863–1864 sukilimą M. Černiako dalinys prie miestelio pateko į kazokų pasalą. Per 1905–07 Rusijos revoliuciją 1905 Stakliškėse vyko mitingas ir politinė demonstracija. 1905 leistas turgus, įsteigtas paštas, 1909 – taupomoji‑skolinamoji bendrovė, 1910 įkurtas Šv. Kazimiero, 1911 – Blaivybės draugijų skyriai.

1910 Stakliškės išsiskirstė į vienkiemius. 1919–50 buvo valsčiaus centras. 1930 buvo 58 namai, 17 parduotuvių, alaus darykla, malūnas, veikė smulkaus kredito draugija, kelių visuomeninių organizacijų skyriai. 1941 09 09 nacių okupacinės valdžios įsakymu prie Klydžionų su kitais nužudyta apie 500 Stakliškių žydų. Nuo 1945 pavasario Stakliškių valsčiaus Lietuvos partizanai telkėsi Punios šile, priklausė Kunigaikščio Margio rinktinei. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 26 Stakliškių gyventojus. SSRS okupacijos metais Stakliškės buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. 1964 įkurta midaus gamykla. 1997 patvirtintas Stakliškių herbas. 1738 buvo 17, 1789 – 63, 1833 – 336, 1897 – 2200, 1923 – 1787, 1959 – 1690, 1970 – 1391, 1979 – 1167, 1989 – 997, 2001 – 940 gyventojų.

Stakliškės

972

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką