stalės

stãlės (lot. stallum), bažnytinis baldas: vienas arba keli tarpusavyje sujungti klaupto pavidalo suolai. Dažnai su baldakimu, aukštomis (kartais – kelių tarpsnių) atkaltėmis, ranktūriais, atverčiamomis pasostėmis ir atrama stovinčiajam. Atkaltės priekis ir šonai puošti drožiniais (architektūriniais, augaliniais, geometriniais motyvais), tapyba (šventųjų, vienuolių atvaizdais), intarsija. Darytos iš medžio, rečiau – iš akmens, marmuro. Stalės statytos presbiterijos šonuose vienuoliams, dvasininkams, fundatoriams sėdėti. Plito nuo 11 a.; Lietuvoje ankstyviausios – renesansinės.