standartizãcija, standartų sudarymas ir tvirtinimas.
Standartizacijos tikslai ir principai
Šios veiklos tikslai – apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą, gyvybę, aplinką, vartotojų interesus, sudaryti sąlygas laisvam prekių ir paslaugų judėjimui, pagerinti jų kokybę, padidinti jų konkurencingumą nacionalinėse ir tarptautinėse rinkose, efektyviau naudoti ekonominius išteklius ir juos taupyti.
Standartizacija remiasi savanoriško ir lygiateisio visų suinteresuotų subjektų (prekių gamintojų ir paslaugų teikėjų, valstybės ir savivaldybių, vartotojų, mokslo ir studijų institucijų, asociacijų, profesinių ir kitų nevyriausybinių organizacijų) dalyvavimo, standartų rengimo ir priėmimo šių subjektų bendru sutarimu, savanoriško standartų taikymo, naujausių mokslo laimėjimų ir technologijų taikymo principais.
Standartizacijos vykdymas
Standartizaciją vykdo nacionaliniu, regioniniu (pavyzdžiui, Europos Sąjungos) ar tarptautiniu lygiu pripažintos institucijos: pasaulio lygiu – Tarptautinė standartizacijos organizacija, Tarptautinė elektrotechnikos komisija (angl. International Electrotechnical Commission, IEC), Maisto kodekso komisija (angl. Codex Alimentarius Commission, CAC), Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (angl. International Telecommunication Union, ITU), Europos Sąjungos – Europos standartizacijos komitetas (pranc. Comité Européen de Normalisation, CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (pranc. Comité Européen de Normalisation Électrotechnique, CENELEC), Europos telekomunikacijų standartų institutas (angl. European Telecommunications Standards Institute, ETSI), nacionaliniu lygiu – kiekvienos šalies standartizacijos institucija (gali būti ir nevalstybinės asociacijos, draugijos, institutai). Standartizacija taip pat vykdoma ekonomikos šakų ir įmonių lygmeniu.
Standartizacija Lietuvoje
Lietuvoje pirmoji standartizacijos tarnyba – Matų, saikų, svarstyklių ir prabavimo rūmai – įkurta 1919, ji daugiausia rūpinosi metrologijos reikalais, nes pramonės įmonės laikėsi Vokietijos ir kitų Vakarų Europos šalių standartų.
SSRS okupacijos metais standartizacijos tarnybas imta steigti įmonėse (1952 – Vilniaus radijo matavimo prietaisų gamykloje, 1954 – Vilniaus elektrotechnikos gamykloje Elfa, 20 a. 8–9 dešimtmečiais – beveik visose gamybinėse organizacijose).
1990 04 25 įsteigta nacionalinė standartizacijos institucija Standartizacijos ir kokybės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 191 12 02 jis tapo Lietuvos valstybine standartizacijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 1993 01 25 – Standartizacijos tarnyba prie Ekonomikos ministerijos, 1993 06 24 – Lietuvos standartizacijos tarnyba prie Ekonomikos ministerijos, 1994 10 11 – Lietuvos standartizacijos tarnyba prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos, 1995 05 02 – Lietuvos standartizacijos departamentu prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos, 2001 04 18 – Lietuvos standartizacijos departamentu prie Aplinkos ministerijos, 2011 04 13 – Lietuvos standartizacijos departamentu prie Ūkio ministerijos, 2019 – Lietuvos standartizacijos departamentu prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos.
Lietuvos standartizacijos departamento biuletenio (2023 nr. 17) viršelis
870
CENELEC; ETSI; Lietuvos standartizacijos departamentas