Stanislav Šatalin (1990)
Šatalin Stanislav (Stanislavas Šatãlinas) 1934 08 24Detskoje Selo (dabar Puškin) 1997 03 03Maskva, rusų ekonomistas. Rusijos (iki 1991 SSRS) mokslų akademijos tikrasis narys (1987). Ekonomikos mokslų daktaras (1971).
Išsilavinimas ir darbinė veikla
1958 baigė Maskvos universitetą. 1959–65 dirbo Ekonomikos mokslinio tyrimo institute prie SSRS Valstybinio plano komiteto, nuo 1962 Tarpšakinio balanso sektoriaus vedėjas. 1965–76 SSRS Mokslų akademijos Centrinio ekonomikos ir matematikos instituto direktoriaus pavaduotojas. 1976–86 dirbo Sąjunginiame sisteminių tyrimų mokslinio tyrimo institute (1976–78 direktoriaus pavaduotojas), dėstė Maskvos fizikos ir technikos institute, 1976–83 ir Maskvos universiteto Ekonominės analizės matematinių metodų katedros vedėjas; profesorius (1972). 1986–89 SSRS Mokslų akademijos Mokslinės techninės pažangos ekonomikos ir prognozavimo instituto laboratorijos vedėjas.
Visuomeninė ir politinė veikla
20 a. 9 dešimtmečio pabaigoje aktyviai siekė SSRS demokratizavimo, 1990 vadovavo darbo grupei, rengiančiai SSRS perėjimo prie rinkos ekonomikos programą 500 dienų (praktiškai neįgyvendinta). Glaudžiai bendradarbiavo su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ekonomistais, rengusiais ūkio pertvarkymo rinkos pagrindais projektus. 1990 SSRS Prezidento tarybos, 1990–91 SSKP centro komiteto narys.
Mokslinė veikla
Plėtojo liaudies ūkio analizės ir planavimo tarpšakinio balanso pagrindu, ekonominės ir socialinės plėtros prognozavimo ir optimizavimo, gyvenimo lygio didinimo, mokslo ir technikos pažangos problemų sisteminės analizės metodologiją, tyrinėjo ūkio valdymo procesų ekonominio matematinio modeliavimo problemas, socialinių veiksnių įtaką visuomeninės gamybos efektyvumui.
Knygos
Svarbiausi veikalai: Visuomeninės gamybos šakinė struktūra (Otraslevaja struktura obščestvennogo proizvodstva, su Jurijumi Pešechonovu, 1965), Visuomeninės gamybos proporcingumas (Proporcional′nost′ obščestvennogo proizvodstva 1968), Optimalaus liaudies ūkio planavimo principai ir problemos (Principy i problemy optimal′nogo planirovanija narodnogo chozjajstva 1971).
2271