S. Moniuszko portretas (apie 1870, fotografas J. Mieczkowskis)

S. Moniuszko portretas (apie 1870, fotografas J. Mieczkowskis)

Moniuszko Stanisław (Stanislavas Moniuškà) 1819 05 05Ubelė (prie Minsko) 1872 06 04Varšuva, lenkų kompozitorius, dirigentas. Vienas ryškiausių lenkų romantizmo kūrėjų. 1827–1830 mokėsi muzikos Varšuvoje (pas A. Freyerį), 1837–40 – Berlyne pas C. Rungenhageną. 1840–58 gyveno Vilniuje. 1840–42 Šv. Jonų bažnyčios vargonininkas, kelerius metus buvo Vilniaus miesto teatro orkestro dirigentas, privačiai mokė muzikos (tarp mokinių – C. Cui, J. Karłowiczius). Aktyviai dalyvavo miesto muzikiniame gyvenime, būrė mėgėjų ansamblius, rengė koncertus, vadovavo paties 1854 įkurtai Šv. Cecilijos draugijai, rūpinosi natų leidyba. Vilniuje sukūrė kantatas lietuvių tematika Milda, Nijolė, Namų dainyno dainų (I–VI sąsiuviniai), 4 Aušros Vartų litanijas, sceninių kūrinių.

S. Moniuszko paminklas Vilniuje (bronza, granitas, 1922, skulptorius B. Balzukevičius)

1848 01 01 miesto rotušėje įvyko operos Halka premjera (I redakcija, koncertinis atlikimas, dirigavo S. Moniuszko), 1854 02 28 – ten pat pastatyta scenoje. 1849 Sankt Peterburge dirigavo kantatą Milda ir fantastinę uvertiūrą Pasaka, sulaukė palankių vertinimų. Keletą kartų (1846, 1847, 1851) lankėsi Varšuvoje, užmezgė ryšius su lenkų rašytojais, kompozitoriais, rūpinosi Halkos premjera Didžiajame teatre (1858 01 01 pastatyta II redakcija). 1858 pakviestas dirbti šio teatro dirigentu, su šeima persikėlė į Varšuvą. 1858 keliavo po Vakarų Europą – susipažino su F. Lisztu (Weimare), B. Smetana (Prahoje). 1861 Paryžiuje susitiko su G. A. Rossini, Ch. Gounod ir D. F. E. Auberu. Nuo 1864 dėstė Varšuvos muzikos institute.

Operos ir operetės

Sukūrė operų, tarp jų – Halka (W. Wolskio libretas, I redakcija 1848, II redakcija 1858), Sielininkas (Flis 1858), Grafienė (Hrabina 1860), Baisusis dvaras (Straszny dwór 1865), operečių, tarp jų – Nakvynė Apeninuose (Nocleg w Apeninach 1839, pastatyta Vilniuje), Idealas, arba Naujosios brangenybės (Ideał, czyli Nowa Precioza 1840, pastatyta Vilniuje), Karmanjolė, arba Prancūzai mėgsta juokauti (Karmaniol, czyli Francuzi lubią żartować 1841, 1842? pastatyta Vilniuje), Jaunutė (Jawnuta 1860, I redakcija Čigonai / Cyganie, pastatyta 1852 Vilniuje).

Kiti kūriniai

Sukūrė baletų, tarp jų – Monte Christo (1866), Nuomojamame bute (Na kwaterunku, 1868), kantatas Milda (1848), Nijolė (Nijoła, po 1848, abiejų J. I. Kraszewskio žodžiai), Krymo sonetai (Sonety krymskie 1867), baladę Ponia Twardowska (Pani Twardowska 1869, visų A. Mickevičiaus žodžiai), 4 Aušros Vartų litanijas (4 Litanie Ostrobramskie 1843–55), Requiem aeternam (1860), mišių (Es‑dur, 1865, Des‑dur, 1870), fantastinę uvertiūrą Pasaka (Bajka 1848), uvertiūrą Kainas (Kain 1856), Karinę uvertiūrą (Uwertura wojenna 1857), styginių kvartetus d‑moll (1839) ir F‑dur (1840), polonezų, polkų, mazurkų ir kitų kūrinių fortepijonui, apie 300 dainų balsui ir fortepijonui (išleista dvylikos sąsiuvinių Namų dainynas / Śpiewnik domowy: I–VI sąsiuviniai, 1844–59, VII–XII sąsiuviniai 1876–1910).

Muzika romantiška, lyriška, grindžiama lenkų muzikiniu folkloro ritmais, liaudies dainų intonacijomis.

L: V. Rudzinskis Stanislavas Moniuška Vilnius 1993; J. Prosnak Moniuszko Kraków 1980; W. Rudziński Moniuszko i jego muzyka Warszawa 21988.

878

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką