Wyspiański Stanisław (Stanislavas Vyspiánskis) 1869 01 15Krokuva 1907 11 28Krokuva, lenkų dramaturgas, tapytojas, scenografas, teatro režisierius. Lenkų modernistinio meno atstovas. 1887–1890, 1896–1897 studijavo Jogailos universitete, 1887–1890 – Krokuvos dailės mokykloje (tapybą), 1891–1894 – Colarossi akademijoje Paryžiuje, čia susipažino su P. Gauguinu, Nabis grupės nariais. 1894 grįžo į Krokuvą, įsitraukė į modernistų judėjimą, suprojektavo Pranciškonų bažnyčios interjerą. Pastele nutapė psichologizuotų vaikų (Mergaitės 1895), ekspresyvių kultūros veikėjų (K. Lewandowskio, 1898, A. Lange’s, 1899) portretų, ypač raiškių autoportretų (su žmona, 1904), simbolistinių peizažų; kūriniams būdinga ekspresyvi dinamiška, įvairaus storio linija, spalvų plokščios dėmės. Sukūrė scenografijos, grafikos kūrinių, tarp jų – knygų iliustracijų (Homero Iliadai 1896), škicų, piešinių, taikomosios dailės dirbinių (baldų, audinių, metalo dirbinių eskizų), vitražų (Švč. Mergelės Marijos bažnyčiai Krokuvoje, su kitais, 1891), įrengė interjerų. 1897–1899 žurnalo Życie iliustratorius ir meno vadovas. 1897 įsteigė draugiją Sztuka. Dirbo Krokuvos teatro dekoratoriumi ir scenografu, vėliau – režisieriumi. Čia pastatytos S. Wyspiańskio dramos Varšuvietė (Warszawianka 1898), Lelewelis (Lelewel 1899), Išvadavimas (Wyzwolenie 1903). Garsiausioje dramoje Vestuvės (Wesele 1901) išjuokiama gyvenamojo laikotarpio visuomenės ydos. Nuo 1902 dėstė Krokuvos dailės akademijoje; profesorius (1906). Dar parašė dramas Legionas (Legion), Kazimieras Didysis (Kazimierz Wielki, abi 1900), Boleslovas Drąsusis (Bolesław Śmiały), Achilas (Achilleis, abi 1903), Lapkričio naktis (Noc listopadowa), Akropolis (abi 1904), Odisėjaus sugrįžimas (Powrót Odysa 1907), lyrinių eilėraščių.

Stanisłav Wyspiański

760

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką