Narutãvičius Stanislovas 1862 09 02Telšiai 1932 12 31Kaunas (palaidotas Alsėdžiuose), Lietuvos politikas ir visuomenės veikėjas. Teisininkas. Vasario 16 Akto signataras. G. Narutowicziaus brolis. Nuo 1882 teisę studijavo Sankt Peterburgo, vėliau – Kijevo Šv. Vladimiro (baigė 1887) universitete. 1887–89 Varšuvoje dirbo teisininku, ėmėsi žurnalistikos ir leidybinės veiklos. 1889–99 gyvendamas savo Brėvikių dvare (prie Alsėdžių) rėmė draudžiamosios lietuviškos spaudos gabenimą. 1899–1904 Kalisze (Lenkija) vadovavo dujų tiekimo įmonei. Grįžęs į Lietuvą 1904–08 vertėsi advokato praktika. 1905 dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime, rėmė Lietuvos autonomijos, savivaldos ir socialinės lygybės siekius.
Stanislovas Narutavičius (Lietuvos nacionalinis muziejus)
S. Narutavičius (sėdi centre) su kitais Alsėdžių atstovais Didžiajame Vilniaus seime (1905; Žemaičių muziejus Alka)
1907 Telšiuose įsteigė mergaičių progimnaziją, 1909 – berniukų gimnaziją, jose buvo dėstomos lenkų ir lietuvių kalbos. 1917 08–09 su kitais rengė Lietuvių konferenciją, buvo jos organizacinio komiteto narys, išrinktas į Lietuvos Tarybą. Kaip svarbiausią tikslą kėlė nepriklausomos Lietuvos atkūrimą etninėse žemėse, palaikė radikalesnių nuostatų šalininkus. 1918 07 13 nepritardamas planui paskelbti Lietuvą monarchija iš Lietuvos Tarybos pasitraukė. 1918–19 prisidėjo prie savivaldos institucijų steigimo Telšių apskrityje, 1920–21 – prie Kauno apskrities teismo kūrimo, buvo jo teisėjas. Rūpinosi neturtingųjų švietimu, sveikatos apsauga. Nusišovė.
S. Narutavičius (sėdi ketvirtas iš kairės) su kitais Lietuvos Tarybos nariais (1917; Lietuvos nacionalinis muziejus)
L: S. Vaitekūnas Stanislovas Narutavičius. Signataras ir jo laikai Vilnius 2012.