Starachowice (Starachovcės), miestas Lenkijos pietrytinėje dalyje, Šventojo Kryžiaus vaivadijoje, į šiaurės rytus nuo Kielcų; apskrities centras.

46 270 gyventojų (2021).

Starachowicės įsikūrusios abipus Kamiennos upės (Vyslos intakas). Per Starachowices eina Skarżysko‑Kamiennos–Stalowa Wolios geležinkelis, ryčiau miesto – Varšuvos–Radomo–Sandomiero plentas. Autobusų MAN karkasų, autobusų ir sunkvežimių dalių gamyba (MAN Bus Sp. z o. o. bendrovės įmonė; 1948–91 veikė sukvežimių gamykla Star), metalo ir medienos apdirbimo, statybinės keramikos ir kitų statybinių medžiagų, avalynės, siuvimo, maisto (mėsos) pramonė. Starachowicių laisvoji ekonominė zona (įkurta 1997).

Turizmas; yra turistinis siaurasis geležinkelis. Aukštoji finansų ir informatikos mokykla. Gamtos ir technikos muziejus (buvusioje aukštakrosnėje), krašto muziejus. Muzikinis teatras. Daug sporto objektų. Juodosios metalurgijos aukštakrosnė (statinių kompleksas, 19 a.). Švč. Trejybės bažnyčia (pradėta statyti 1681, perstatyta 19 a. pabaigoje, išplėsta 20 a.).

Netoli Starachowicių yra Šventojo Kryžiaus (joje yra Vykuso miško rezervatas) ir Iłżeco girios.

Istorija

Dabartinių Starachowicių teritorijoje 16 a. veikė kalvė, 1789 pastatyta aukštakrosnė. Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo atiteko Austrijai, 1809–15 priklausė Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 – Rusijai (Lenkijos karalystei). Iki 1817 priklausė cistersams, vėliau – iždui.

19 a. išsiplėtė, pastatyta naujų aukštakrosnių, Martino (Marteno) krosnių, nutiestas geležinkelis, tapo didžiausiu Lenkijos karalystėje metalurgijos centru. Po 1920 pastatyta ginklų gamykla, gyvenvietė tapo vienu Centrinio pramonės rajono centrų.

20 a. 4 dešimtmetyje, sujungus Starachovicių kaimus ir Wierzbniko miestą (miesto teisės 1624), suteiktos miesto teisės. 1931–39 vadinosi Wierzbniku‑Starachowicėmis, 1939–49 – Starachowicėmis‑Wierzbniku.

1942–44 veikė nacių Vokietijos 3 koncentracijos stovyklos (apie 13 000 žydų), 1941–42 – getas (apie 6000 žydų, apie 4500 išvežta į Treblinkos mirties stovyklą). Starachowicių apylinkėse veikė Armijos Krajovos daliniai.

1952–75 ir nuo 1999 – apskrities centras.

-Wierzbnik

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką